Daugelis žymųjį Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovą Paulių Galaunę žino kaip muziejininką, dailėtyrininką, bibliofilą. P. Galaunė turėjo ir dar vieną potraukį – grafiką: ją kolekcionavo, o jaunystėje ir pats reiškėsi šioje srityje.
A. Sabaliausko-Žalios Rūtos knygos „Laumės” viršelis. 1920. ČDM archyvas.
Į dailininkų gretas P. Galaunė įsijungė 1911 metais, Penktajai lietuvių dailės parodai pateikęs savo vienintelį piešinį. Dalyvavo ir vėlesnėse lietuvių dailės parodose, kaip dailininkas bendradarbiavo spaudoje: kūrė užsklandas, vinjetes, iliustracijas. Kai kurie jo grafikos darbai buvo išleisti atskirais atvirukais. Pagrindinis šių metų A. ir P. Galaunių namų „Muziejų nakties“ renginio „Kultūrinis labirintas:1 naktis – 8 parodos“ akcentas – P. Galaunės grafika.
Negausioje P. Galaunės kolekcijoje ypatingai įdomus yra siluetinis autoportretas (sukurtas apie 1924 m.) atliepiantis nakties, prietemos, šešėlių temą.
P. Galaunė. Autoportretas. Apie 1924. ČDM archyvas.
Įdomi ir siluetinių, dar kitaip, šešėlių portretų kūrimo istorija, siekianti XVIII a. vidurį ir turinti netgi šiek tiek politinio prieskonio. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis atsirado siluetiniai portretai, kaip jie buvo kuriami papasakosime „Muziejų nakties“ metu, taip pat eksperimentuosime kurdami savo veido šešėlį, o gal šešėlio veidą?
Dar daugiau šešėlių renginio metu jaukinsimės kartu su jaunu, bet Lietuvoje jau žinomu rankų šešėlių teatru „Budrugana Lietuva“. Šis teatras unikalus, o istorijas pasakoti rankų šešėliais jo aktoriai mokėsi Gruzijoje. Nedidukė teatro trupė yra sukūrusi keletą spektaklių, rengia edukacinius užsiėmimus. „Muziejų nakties“ renginio metu A. ir P. Galaunių namuose šešėlių teatro aktoriai improvizuos, o žiūrovus kvies atrasti bei išbandyti šią visiškai netradicinę teatro rūšį. Anot aktorių, vienaip šešėlių teatrą matome būdami žiūrovais, kita patiriame patys tapę jo veikėjais. Tai galimybė išplėsti vaizduotės ribas pasitelkiant rankų plastiką.
„Budrugana“. Teatro archyvas.
Teatras buvo neatsiejamas nuo Galaunių šeimos. Daugelis žino ponią Adelę Galaunienę, garsią tarpukario operos solistę, primadoną, sukūrusią ne vieną pagrindinį vaidmenį Valstybės teatre. Kartu su ja vaidmenis teatre yra atlikę ir vaikai – Dievainis bei Dalia. Pas Galaunius lankėsi žinomi teatralai, su teatru susiję to meto kultūrinio gyvenimo atstovai, ne tik Adelės, bet ir Pauliaus Galaunės draugai – Veronika Podėnaitė, Juozas Tallat-Kelpša, Marijona Rakauskaitė, Liudas Truikys, Balys Sruoga, Faustas Kirša ir kiti. Taigi „Muziejų nakties“ proga šiemet – praeities ir dabarties teatro, šešėlių bei siluetų susibūrimas pas Galaunius.
Galaunių namų vadovė Miglė Banytė
ciurlionis.lt
