Muziejaus trečiadienis. Pakalbėkime apie penkiasdešimt Kauno muzikos metų

Šį penktadienį vyks konferencija „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“. Ko tikėtis, ko laukti, Kauno miesto muziejus pasakoja rubrikoje „Muziejaus trečiadienis.“

Muzikos paveldas dabartinėje kasdienybėje kartais gali pasirodyti tiesiog neapčiuopiamas. Nes jeigu tai garsaus muziko instrumentas, tikėtina, jis bus po stiklo gaubtu saugomas eksponatas. Kaip ir kompozitoriaus, muzikologo rankraščiai, fotografijose ir dokumentuose užfiksuoti gyvenimo įvykiai. Dar yra žymių muzikų gyvenamąsias vietas žyminčios memorialinės lentos, dažniausiai kabančios per aukštai, kad į jas pakeltume akis, ir muziejai, jau pravėrę duris, bet privalantys riboti lankytojų skaičių. Taip pat muzikos paveldas yra dainos, kurias dainuojame pagarbiai atsistoję. Dainų šventės. Kariliono skambesys Kauno centre. Vargonų gausmas Kauno katedroje. Šiuolaikinės muzikos festivalyje skambantys Juozo Gruodžio kūriniai. Tai mūsų esatis ir kasdienė realybė, taip geidžiamas laisvo oro gūsis ir buvimas kartu. Regis, taip šalia ir taip toli dabar. 

Ar galėtume visa tai jausti Kaune, jeigu ne pagarbiai muziejų fonduose saugomi rankraščiai, fotografijos ir dokumentai? Jeigu visa tai nebūtų tyrinėjama ir publikuojama? Nors daugelyje Lietuvos muziejų saugomi pavieniai muzikos paveldo eksponatai, tik keletas muziejų kryptingai juos kaupia ir tyrinėja. Vienas tokių – Kauno miesto muziejus, jau penkti metai organizuojantis muzikos paveldui skirtas konferencijas, išleidęs konferencijų straipsnių rinkinius „Lietuvos muzikos paveldo tyrimai: rinkiniai, asmenybės, tarpdalykinės sąsajos“ (2018) ir „Lietuvos muzikos paveldo tyrimai: Valstybingumo idėjos ir religinis paveldas“ (2019). Šioje, jau penktoje konferencijoje, kviečiame pasikalbėti apie palyginti neseną, tik penkiasdešimties metų, muzikos paveldą, į kurį kartais vis dar žiūrime dviprasmiškai, nes  „ne taip čia ir seniai“ bei „taigi sovietmetis“. Taip pat, deja, vis dar atsainiai žiūrima į Atkurtos Lietuvos muzikos eksponatus, nes „negi jie jau paveldas“? 

Greta švenčiamų solidžių Valstybės teatro – dramos, operos, Valstybinės muzikos mokyklos jubiliejų, penkiasdešimtmetį minintis Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius liudija visai kitokį kultūrinį kontekstą. Tai sovietmečiu, 1971 metais, įkurta organizacija. Šiuo metu viešojoje erdvėje nuskambėjo keletas griežtų svarstymų, ar iš viso dera minėti sovietmečiu įsteigtų ir tarsi automatiškai populiarinusių tik sovietines vertybes organizacijų jubiliejus. Negalima neigti, jog sovietmetis Lietuvoje buvo itin kontroversiškas, tačiau jo negalima vertinti vienpusiškai. Ne paslaptis, jog kauniečiai yra tiesiog įsimylėję vadinamąjį laikinosios sostinės, tai yra Pirmosios Lietuvos Respublikos, laikotarpį, kai valstybingumas, mokslas ir kultūra augo. Čia, Kaune, brendo ir dirbo Lietuvos menininkų ir mokslininkų žiedas, kurių vyresnioji karta buvo išsilavinusi Vakarų Europos, Lenkijos ir Rusijos imperijos universitetuose. Augimas ir branda buvo nutraukti – karo metais didelė dalis Lietuvos menininkų žuvo, buvo ištremti arba pasitraukė į Vakarus. O tie, kurie liko „šiapus“, prisitaikė arba buvo priversti prisitaikyti prie sovietinės ideologijos. Dėl visų šių priežasčių šį jubiliejų dera minėti ir būtina diskutuoti. 

2021 metų konferencijos tema pasirinktas bene labiausiai istorines-politines įtakas pajutusios kūrybinės organizacijos, Lietuvos kompozitorių sąjungos (toliau LKS) Kauno skyrius, minintis savo 50-metį. Sovietmečiu Lietuvos kompozitorius jungė 1941 metais įkurta Kompozitorių sąjunga – skėtinė SSRS Kompozitorių sąjungos organizacija, kurios organizacinio komiteto pirmininku buvo paskirtas kompozitorius Juozas Gruodis. Tokias kūrybines organizacijas steigė Komunistų partijos funkcionieriai, siekdami užtikrinti ideologinį vadovavimą. Tas pats J. Gruodis 1948 metais buvo pasmerktas už muzikos formalizmą ir intelektualizmą. Danutei Čiurlionytei-Zubovienei jis guodėsi: „Jaučiuosi kaip žemdirbys, išėjęs pasigėrėti savo rugių lauku – užaugę rugiai žaliuoja, banguoja… O jam sako, kad tai usnys.“ Norėdamas apsaugoti savo studentus J. Gruodis buvo priverstas parašyti straipsnį „Muzika turi eiti iš liaudies liaudžiai“ („Tiesa“, 1948 m. balandžio 16 d.), smerkiantį savo muziką. „Bet netikėk juo, tai – išprievartavimo rezultatas“, – sakė laikraščio išėjimo ir savo mirties dieną J. Gruodis savo studentui Juliui Juzeliūnui. 

Vis dėlto Lietuvos kompozitorių sąjungos nereikėtų vertinti vien tik kaip skėtinės sovietmečio organizacijos. Dar 1936 metais dalis Lietuvos kompozitorių susivienijo į kūrybinę organizaciją ir prisijungė prie 1922 metais Zalcburge įkurtos Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (International Society for Contemporary Music, ISCM), įsteigdami Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos Lietuvos sekciją. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, šios sekcijos veikla nutrūko. Pirmosios Lietuvos Respublikos metais veiklą pradėjusių lietuvių kompozitorius vienijusių organizacijų – Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos Lietuvos sekcijos ir savarankiškos LKS – veikla buvo atnaujinta tik 1989 metais.

Šiandien dvylika narių vienijantis LKS Kauno skyrius savo veiklą pradėjo nuo penkių narių, iš kurių net keturi gimė arba gyveno laisvoje Pirmoje Lietuvos Respublikoje, o savo veikla ir vertybėmis visi jie buvo ir yra tikri nepriklausomos Lietuvos menininkai. Ilgaamžis kompozitorius, dirigentas ir vargonininkas Jonas Dambrauskas (1892–1982) buvo baigęs Varšuvos muzikos institutą, dirbo Valstybės teatre, vadovavo draugijos „Gabija“, Kauno Įgulos bažnyčios chorui, Kauno universiteto, KPI studentų chorams. 1939 metais Valstybės teatre jis dirigavo savo redaguotą Miko Petrausko operą „Eglė“. Jo sukurta „Malda už Tėvynę“ buvo pradedama Kauno radiofono programa. Kitam ilgaamžiui kompozitoriui, pedagogui Viktorui Kuprevičiui (1901–1992) Kaunas visada liks dėkingas už Kauno kariliono restauravimą ir koncertavimą drauge su sūnumi, jauniausiu „startinio“ penketo nariu Giedriumi Kuprevičiumi (1944). Be to, V. Kuprevičius dirbo muziejuose, teatre, dėstė.  Kompozitoriaus ir etnomuzikologo Vlado Švedo (1934–2012) gausi kūrybinė veikla buvo derinama su pedagogine ir darbu muziejuje. Net du iš penkių narių ir šiandien yra aktyvūs Kauno muzikinio gyvenimo dalyviai – kompozitoriai ir pedagogai Algimantas Kubiliūnas (1939) bei Giedrius Kuprevičius (1944). 

Jonas Dambrauskas, giesmė „Malda už Tėvynę“, XX a. 3–4 deš. Kauno miesto muziejaus fondai

J. Gruodžio muzikos mokyklos pedagogai ir moksleiviais apie 1973-1974 m. Pirmoje eilėje iš kairės: Jūratė Urbonavičiūtė, Eugenija Ragulskienė,  Elena Martinonienė, Alfonsija Želvytė, antroje eilėje: ?,  Vladas Švedas, Violeta Kobilinskaitė, Aldona Vaicekauskaitė, trečioje eilėje Gabija Lauciūtė, Jonas Jučas, Dalia Kairaitytė. Kauno miesto muziejaus fondai.

Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius 1971 metais. Iš kairės: Giedrius Kuprevičius, Algimantas Kubiliūnas, Jonas Dambrauskas, Vladas Švedas ir Viktoras Kuprevičius. Kauno miesto muziejaus fondai

A. Kubiliūnas, B. Kubiliūnienė ir E. Ragulskienė svečiuose pas S. Gruodienę (antra iš dešinės). Apie 1983 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Šiuo metu Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriui priklauso skirtingų kartų ir skirtingas veiklas vykdantys kompozitoriai: Algirdas Brilius, Zita Bružaitė, Giedrė Pauliukevičiūtė, Dalia Kairaitytė, Algimantas Kubiliūnas, Giedrius Kuprevičius, Raimundas Martinkėnas, Viltė Žakevičiūtė ir muzikologai: Darius Kučinskas, Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, Alina Ramanauskienė, Aušra Strazdaitė-Ziberkienė. LKS Kauno skyriaus nariais buvo muzikologė Eugenija Ragulskienė (1924–1990), kompozitoriai Daiva Rokaitė-Dženkaitienė (1972–2010) ir Vidmantas Bartulis (1954–2020). Tai – ne vien pavardės, bet aktyvi kūrybinė, koncertinė, pedagoginė, publicistinė veikla ir Kauno kultūrinio gyvenimo kontekstas.  

Šios konferencijos pranešimai atskleis LKS Kauno skyriaus veiklos pradžią, pristatys kompozitorių kūrybinius portretus, tarptautinio festivalio „Iš arti“ veiklą. Kiek ironiško pavadinimo pranešimu „Kauno kompozitorių ir muzikologų skyriaus aušra: arčiau liaudies, toliau nuo valdžios“ konferenciją pradės Giedrius Kuprevičius. Anot kompozitoriaus, „50 metų Kauno kompozitorių ir muzikologų skyriui – tai ir pusė amžiaus miesto muzikinės istorijos, kurioje įrašyta daugybė įvairios reikšmės muzikinio gyvenimo įvykių. Nuo Kaune gyvenančių ir kuriančių kompozitorių naujų kūrinių premjerų, muzikologų darbų publikacijų, bendrų kultūros reikalų judinimo ir įvairių problemų sprendimo iki socialiai svarbių renginių, kuriuose dalyvauja labai platūs miesto gyventojų sluoksniai.“ Remdamasis to meto užrašais, G. Kuprevičius pranešime žada atskleisti „nežinomas, dažnai neįtikėtinas skyriaus kūrimosi detales, santykį su miesto valdžia“.

 

 

Plokštelė. Kauno dailės muziejaus varpai. Groja Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. 1968 m. Kauno miesto muziejaus fondai

J. Naujalio sūnus Tadas Naujalis ir muziejininkė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė minint J. Naujalio 120-ąsias gimimo metines M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje 1989 metais. Kauno miesto muziejaus fondai

Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Iš kairės: A. Kubiliūnas, V. Švedas, D. Kairaitytė, Z. Bružaitė, V. Bartulis, A. Brilius, G. Kuprevičius, 1996 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Muzikologė Beata Baublinskienė pranešime „Kauno kompozitoriai – Eduardo Balsio mokiniai“ kalbės apie keturis skyriaus kompozitorius: G. Kuprevičių, D. Kairaitytę, V. Bartulį ir A. Brilių, nagrinėdama, ar mokiniai perėmė E. Balsio kūrybinę filosofiją, ar yra paralelių tarp jo ir jų kūrybos, koks galėtų būti Kauno kompozitorių genealoginis medis ir ar yra Kaune genius loci?

Muzikologės Alinos Ramanauskienės pranešimo „Vizionieriškas Čiurlionis“ taikiklyje – G. Kuprevičiaus baletas „Čiurlionis“. 2013 metais pastatytas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre šis baletas prelegentę žavi pastatymo švarumu ir scenografijos jautrumu. Muzikologė pabrėžia, kad nors darbas prie baleto buvo ilgas ir sunkus, to nesijautė muzikoje, apie kurią ir bus plačiau kalbama konferencijoje. 

Net keletas pranešimų konferencijoje bus skirti kūrybiniams kompozitorių muzikiniams portretams. Daugiau nei penkis dešimtmečius kuriančio Algimanto Kubiliūno muzikinį portretą pristatys kompozitorė Zita Bružaitė, teigianti, jog reikšmingas jo kūrybos požymis yra „šiuolaikinės muzikos komponavimo technikos ir lietuvių liaudies muzikos ataudai“. Muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė pristatys Vidmanto Bartulio kūrybinį portretą. Ji teigia kompozitorių turėjus laisvos mačiūniškos dvasios ir jo kūrinius nori skirstyti ne pagal chronologines ribas, o visai kitomis kategorijomis. Muzikologė Dainora Merčaitytė pristatys itin daugiaplanį Zitos Bružaitės kūrybinį portretą ir, atsižvelgdama į pačios kompozitorės savo kūrybos skirstymą į „iš galvos“ ir „iš širdies“, ieškos jos kūrybos sėkmės paslapčių bei užšifruotų prasminių kodų.

Konferenciją baigs festivaliui „Iš arti“ skirtas muzikologės Aušros Strazdaitės-Ziberkienės pranešimas, kuriame bus analizuojama jo raida nuo kauniečių muzikai propaguoti skirto iki plačią šiuolaikinės muzikos amplitudę pristatančio, lietuviška ir išskirtinai Kauno kompozitorių muzikos vieta jame. 

Kartu su Lietuvos kompozitorių sąjunga organizuojama konferencija vyks balandžio 9 d. 11 val. nuotoliniu būdu ir bus transliuojama Kauno miesto muziejaus „Facebook“ puslapyje. Tai bus puiki proga sėsti ir pakalbėti. Prisijunkite! 

Visa konferencijos programa skelbiama muziejaus puslapyje

 

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Kauno miesto muziejaus
Miko ir Kipro Petrauskų skyriaus muziejininkė

Muziejaus trečiadienis. Raguva – Kaunas – NASA: Broniaus Masioko „kosminė“ kelionė 
Balandžio 12 d. minėjome Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną, skirtą pažymėti prieš 60 metų įvykusiam pirmajam žmogaus skrydžiui aplink...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka buvo, yra, bus!
K. Donelaičio gatvė Nr. 13! Šiame gelsvame, viename iš penkių stovinčių eilėje, tarpukario modernizmo stiliaus namų, įsikūręs nedidukas, bet...
Muziejaus trečiadienis. Užfiksuota etnografinė atmintis
Įsibėgėjant Archyvų metams, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia Jus susipažinti su Liaudies meno skyriaus archyviniu rinkiniu, kurio...
Muziejaus trečiadienis. Aleksotas – Lietuvos aviacijos lopšys
Kovas Lietuvos istorijoje „nusėtas“ dienomis, ženklinančiomis svarbiausius įvykius mūsų šalies aviacijos raidoje. 1919 m. kovo 12 d. įkurta Lietuvos...
Muziejaus trečiadienis. Raguva – Kaunas – NASA: Broniaus Masioko „kosminė“ kelionė 
Balandžio 12 d. minėjome Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną, skirtą pažymėti prieš 60 metų įvykusiam pirmajam žmogaus skrydžiui aplink...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka buvo, yra, bus!
K. Donelaičio gatvė Nr. 13! Šiame gelsvame, viename iš penkių stovinčių eilėje, tarpukario modernizmo stiliaus namų, įsikūręs nedidukas, bet...
Muziejaus trečiadienis. Užfiksuota etnografinė atmintis
Įsibėgėjant Archyvų metams, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia Jus susipažinti su Liaudies meno skyriaus archyviniu rinkiniu, kurio...
Muziejaus trečiadienis. Aleksotas – Lietuvos aviacijos lopšys
Kovas Lietuvos istorijoje „nusėtas“ dienomis, ženklinančiomis svarbiausius įvykius mūsų šalies aviacijos raidoje. 1919 m. kovo 12 d. įkurta Lietuvos...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia