Mėnesio tema. Su poezija, Kaune

„Kaunas, būdamas miestu, kuriame savitai suprantamas grožis, turi tokią poeziją, kuri iki šiol šiuolaikiniam žmogui primena tai, kuo alsavo mūsų protėviai prieš šimtmetį – estetinę kalbos funkciją. Būtent tokia atmintis leidžia tikėti, kad Kaune iki šiol dalis tikrovės įvykių, reiškinių ir tekstų gimsta dėl grožio, o ne dėl vadybinių ar gamybinių planų bei tikslų“, –  2019 m. kovo 8 d. „Kauno dienoje“ rašė poetinio Kauno realumu neabejojantis literatūrologas Ramūnas Čičelis. Jo mintis galėtų imti ir pabaigti žurnalą – juk tradiciškai citatas randate ketvirtajame viršelyje. Bet juk ne apie planus ir tikslus šis gegužinis numeris.

Pagaliau pavasaris apie poeziją. Neslėpsime, švelniai barė mus Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus senbuviai, kai pasibeldėme su prašymu pažerti istorijų apie „Poezijos pavasarį“. Barė, nes renginys – seniausias Kaune, o mes tik dabar prisiruošėme. Taip jau būna, kad savaime suprantamų duotybių egzistavimas pradeda kelti klausimų tik tuomet, kai ima ir nutrūksta. Tik ne šį kartą – po tokios pažinties (ji jau už kelių puslapių) jokiu būdu neleistume „Poezijos pavasariui“ baigtis.

59373260_689575794806930_3248543551356665856_n

Pasinaudodami palankia proga sveikiname 2019 m. „Poezijos pavasario“ laureatą Marių Buroką. Jis savo skiltyje naujausiame „IQ Life“ numeryje, beje, deklaravo, kad „poezija grįžta su trenksmu“. Mūsų numerio herojai gi nesutaria, ar ji apskritai buvo kur pasislėpusi. Turbūt todėl nė nebando diskutuoti tarpusavyje, nes jų tiek daug, jog turbūt niekuomet ir nesusitiks vienoje vietoje. Žodžiu, poezijos mes paieškojome ne tik metų laikuose ir ne tik popieriuje. Vienodi, kaip tos literatūrinės klišės, daugiabučiai, išmontuojamos Vytauto parko karuselės, neįžengiama Jurgio Mačiūno aikštė, į pensiją vis neišriedantys troleibusai, ankštos auditorijos, poezija neužrašytame žodyje, poezija judesyje – po viso šito atrodo, kad net ne „poezijos pilna Kaune“, bet ji pati yra absoliučiai pilna Kauno. Amžinai. 

Numerio bendradarbiai: Andrejus Bykovas, Artūras Bulota, Austėja Banytė, Bernadeta Buzaitė, Donatas Stankevičius, Eglė Šertvyčūtė, Emilija Visockaitė, Gunars Bakšejevs, Ieva Trinkūnaitė, Julija Račiūnaitė, Justė Vyšniauskaitė, Kotryna Lingienė, Kęstutis Lingys, Lukas Mykolaitis, Teodoras Biliūnas, Vaida Stepanovaitė.

Žurnalo ieškokite visur Kaune ir kai kur Vilniuje, taip pat internete.

Nemokami sekmadieniai muziejuose – jau pamilta tradicija
Šešiolikoje nacionalinių ir respublikinių muziejų, pavaldžių Kultūros ministerijai, ir Kernavės archeologinės vietovės muziejuje 2019 metais nemokamų sekmadienių metų apsilankė...
Išleista monografija apie Juozą ir Jadvygą Tūbelius
Istorinėje LR Prezidentūroje (Vilniaus g. 33) vasario 26 d., trečiadienį, 17 val., vyks istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės naujos monografijos...
Maršrutas vasario 21 – 23 dienoms
PENKTADIENIS, 02 21 Boso Tado Girininko solinis vakaras, 18:00 Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5 Vienas geriausių Lietuvos...
Nauja V. Petrulio monografija – apie paveldą kaip konfliktą
Žaliojo tilto skulptūros Vilniuje, pašto pastatai Kaune, Klaipėdoje ir sostinėje, buvusių kino teatrų dalybos Lietuvos didmiesčiuose – tai tik...
Nemokami sekmadieniai muziejuose – jau pamilta tradicija
Šešiolikoje nacionalinių ir respublikinių muziejų, pavaldžių Kultūros ministerijai, ir Kernavės archeologinės vietovės muziejuje 2019 metais nemokamų sekmadienių metų apsilankė...
Išleista monografija apie Juozą ir Jadvygą Tūbelius
Istorinėje LR Prezidentūroje (Vilniaus g. 33) vasario 26 d., trečiadienį, 17 val., vyks istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės naujos monografijos...
Maršrutas vasario 21 – 23 dienoms
PENKTADIENIS, 02 21 Boso Tado Girininko solinis vakaras, 18:00 Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5 Vienas geriausių Lietuvos...
Nauja V. Petrulio monografija – apie paveldą kaip konfliktą
Žaliojo tilto skulptūros Vilniuje, pašto pastatai Kaune, Klaipėdoje ir sostinėje, buvusių kino teatrų dalybos Lietuvos didmiesčiuose – tai tik...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia