Mėnesio tema. Su Atsakomybe!

Galbūt iš tiesų esame „proginė“ šalis, kaip (arba labai panašiai) yra sakęs Rytis Zemkauskas? Lyg be gimtadienių, sukakčių, minėjimų neturėtume galimybės susieiti, sustoti, susėsti ir nuoširdžiai, žiūrėdami vieni kitiems į akis, pašvęsti. Kita vertus, lietuviškame kalendoriuje tų minėtinų datų tiek daug (tik pažiūrėkite, kiek paprasto ir labai tikro džiaugsmo atnešė kauniečių vilniečiams surengta gimtadienio vakarienė), kad koncepcija „proginė šalis“ gali tapti ir dar vienu bandymu apie save pranešti pasauliui. Na, jei jau „drąsi šalis“ nesuveikė.

O pranešti būtina. Pranešinėjo pirmasis Lietuvos diplomatas Gediminas, pranešinėjo ir Vasario 16-osios akto signatarai, ir daugybė žmonių, gyvenusių po Gedimino ir prieš Basanavičių. Valstybės atkūrimo šimtmetį irgi reikėtų pasitikti kuo skambiau, kuo įvairiau ir margiau, kad girdėtų ne tik artimiausi kaimynai. Tai tikrai padės padaryti lietuvių diaspora tolimuose kraštuose – kaip sutarėme su šiame numeryje kalbinama Danijos lietuvių bendruomenės atstove, šiuo metu „Kaunas 2022“ praktiką atliekančia Indre Aleksandravičiūte, gyvenant ne Lietuvoje tos sukaktys dažnai net svarbesnės ir tikresnės.

Ko reikia šventei, tarp eilučių klausėme ir profesoriaus Liudo Mažylio, ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio biuro vyriausiosios specialistės Lietuvos heraldikos klausimais Agnės Railaitės-Bardės, ir „Kaunas 2022“ atstovių. Atsakymą turėtumėte žinoti jūs – jei ne dabar iškart, tai baigiantis 2018-iesiems ir vertinant, kiek labiau Lietuva – taip pat ir Latvija, Estija – pasimatė ir pasigirdo pasaulyje. O tai jau atsakomybė kiekvienam mūsų. Pirmiau atsakomybė, tada laisvė.

Šis straipsnis yra žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. vasario numerio redakcijos žodis. Žurnalo ieškokite visur Kaune ir kai kur Vilniuje. Viršelio iliustracijos aytorius – Tadas Bujanauskas.

2022-aisiais – dėmesys R. Kalantai, J. Mekui, krepšiniui, universitetams
Ketvirtadienį Seimo posėdyje pritarta 13 iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais, skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių istorinių įvykių ir...
Kaip 1932-aisiais: J. Zikaro namai-muziejus trumpam atveria duris
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys J. Zikaro namai-muziejus dovanoja lankytojams unikalią galimybę apsilankyti Zikarų namuose, kol dar...
Muziejaus trečiadienis. Kaip kaunietis Nidoje pasaulio sklandymo rekordą pasiekė
XX a. pradžioje Lietuvoje išaugo susidomėjimas aviacija. Tai paskatino iš kitų šalių atvykę lėktuvų konstruktoriai ir lakūnai, ėmę rengti...
Vytauto Mačernio „Vizijų“ interpretacijos – pakaunėje
Naktis. Keistas miškas, kuriame kažkas nesuprantamai šnabžda, kvatojasi, groja… Truputį nuošaliau, atrodo, kažkas nusprendė apsigyventi miške. Tai jaunasis, visad...
2022-aisiais – dėmesys R. Kalantai, J. Mekui, krepšiniui, universitetams
Ketvirtadienį Seimo posėdyje pritarta 13 iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais, skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių istorinių įvykių ir...
Kaip 1932-aisiais: J. Zikaro namai-muziejus trumpam atveria duris
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys J. Zikaro namai-muziejus dovanoja lankytojams unikalią galimybę apsilankyti Zikarų namuose, kol dar...
Muziejaus trečiadienis. Kaip kaunietis Nidoje pasaulio sklandymo rekordą pasiekė
XX a. pradžioje Lietuvoje išaugo susidomėjimas aviacija. Tai paskatino iš kitų šalių atvykę lėktuvų konstruktoriai ir lakūnai, ėmę rengti...
Vytauto Mačernio „Vizijų“ interpretacijos – pakaunėje
Naktis. Keistas miškas, kuriame kažkas nesuprantamai šnabžda, kvatojasi, groja… Truputį nuošaliau, atrodo, kažkas nusprendė apsigyventi miške. Tai jaunasis, visad...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia