Mėnesio tema. Savo galva, savo rankomis: tautodailė

„Nuo profesionaliosios dailės skiriasi tuo, kad tai – savamokslių vietinių liaudies meistrų kuriami vaizduojamosios dailės ir taikomosios dekoratyvinės dailės dirbiniai. Kūriniai dažniausiai taikomojo pobūdžio, kuriami be išankstinių modelių ar piešinių. Jiems būdingas formos ir kompozicijos raiškumas, funkcinis tikslingumas, dekoratyvumas. Didelę įtaką kūrinių meninei raiškai turi iš kartos į kartą perduodamos vietos (regiono) meninės tradicijos, – toks tautodailės apibrėžimas pateikiamas internete. O apie tai mes šįsyk, nes 2020-ieji Lietuvoje – Tautodailės metai. 

Būtent šie metai pasirinkti todėl, kad kaip tik minimas Lietuvos dailės istoriko ir kritiko, grafiko, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininko, nusipelniusio meno veikėjo, daug dėmesio skyrusio tautodailės plėtrai, Pauliaus Galaunės 130 metų jubiliejus. Galaunė gimė sausio 25-ąją, bet progų įprasminti Tautodailės metus, o ir į jo namus Žaliakalnyje užsukti, šiemet bus dar ne viena.

Vasario numeryje irgi lankomės Žaliakalnyje – ir tiesiogine, ir perkeltine prasmėmis. Ir Aleksote buvome – užsukome į svečius pas audėją Aureliją Gražiną Rukšaitę, sausio pradžioje įvertintą svarbiausiame šalies tautodailininkų renginyje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigtuose „Aukso vainiko“ apdovanojimuose. Taip pat pagaliau radome progą pasibelsti į daugiau nei dešimtmetį M. Valančiaus gatvėje veikiančią persiškų kilimų galeriją. Nesinorėjo išeiti.

Išėję sužinojome, kad Kauno tautinės kultūros centras į būrelius kviečia ne tik savo patalpose prie Kauno pilies, bet visur mieste. Ir nustebome, kiek dešimčių metų jau veikia Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos salonas „Saulutės galerija

Galų gale niekaip netilpome į tautodailės apibrėžimą, nes dar labai norėjome papasakoti apie XX–XXI amžių sandūros liaudies architektūrą – vadinamąjį kolūkinį baroką. Kada, jei ne dabar? O pradedame numerį nuo pasvarstymo, ką galima pavadinti tos pačios epochos kaunietiškąja (t)autodaile. Verskite ir tapatinkitės. Nors ką čia mums jus mokyti – juk jei ne tai, ką sužinojome ir surinkome, Kaunas nebūtų Kaunas, o Lietuva – Lietuva. 

Žurnalo ieškokite visur mieste.

 

„Kai Kaunas buvo Kaunas“: geriausi pliažai Laikinojoje sostinėje
Pats rimčiausias Kaune – Vilijampolės paplūdimys. Šančių paplūdimys garsus gražuolėmis ir „babiloniškomis šnekomis“. O tikintis geresnio laisvalaikio reikėtų nepatingėti...
Muziejaus trečiadienis. Nuo tautinio kostiumo iki „milžino“ klumpių
Taip, šie meno dirbiniai iš tiesų puošė rašytojų interjerus. Vieni turėjo garbingą vietą svetainėse ir salonuose, kiti buvo kruopščiai...
Į platformos „Matters“ kompiliaciją pateks kūriniai iš Lietuvos, Meksikos ir Vokietijos
Birželio pradžioje eksperimentinio garso kūrėj*s pakvietusi dalyvauti atrankoje į keturių autorių kompiliaciją „-Scape“, Kauno menininkų namų (KMN) koordinuojama programos...
A. Bialobžeskio ir G. Arbačiausko muzikos ir poezijos vakaras – po Pažaislio liepomis 
Ketvirtadienį, liepos 16 d., 19 val., laukia poezijos ir muzikos vakaras liepų alėjoje, į kurį kviečia Valstybinio Jaunimo teatro...
„Kai Kaunas buvo Kaunas“: geriausi pliažai Laikinojoje sostinėje
Pats rimčiausias Kaune – Vilijampolės paplūdimys. Šančių paplūdimys garsus gražuolėmis ir „babiloniškomis šnekomis“. O tikintis geresnio laisvalaikio reikėtų nepatingėti...
Muziejaus trečiadienis. Nuo tautinio kostiumo iki „milžino“ klumpių
Taip, šie meno dirbiniai iš tiesų puošė rašytojų interjerus. Vieni turėjo garbingą vietą svetainėse ir salonuose, kiti buvo kruopščiai...
Į platformos „Matters“ kompiliaciją pateks kūriniai iš Lietuvos, Meksikos ir Vokietijos
Birželio pradžioje eksperimentinio garso kūrėj*s pakvietusi dalyvauti atrankoje į keturių autorių kompiliaciją „-Scape“, Kauno menininkų namų (KMN) koordinuojama programos...
A. Bialobžeskio ir G. Arbačiausko muzikos ir poezijos vakaras – po Pažaislio liepomis 
Ketvirtadienį, liepos 16 d., 19 val., laukia poezijos ir muzikos vakaras liepų alėjoje, į kurį kviečia Valstybinio Jaunimo teatro...
Patys skaitomiausi
Muziejaus trečiadienis: „Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“
„Nuo profesionaliosios dailės skiriasi tuo, kad tai – savamokslių vietinių liaudies meistrų kuriami vaizduojamosios dailės ir taikomosios dekoratyvinės dailės dirbiniai. Kūriniai dažniausiai taikomojo pobūdžio, kuriami be išankstinių modelių ar piešinių. Jiems būdingas formos ir kompozicijos raiškumas, funkcinis tikslingumas, dekoratyvumas....
Daugiau
Globoja
Leidžia