Mėnesio tema. Nostalgija ateičiai

Pažintis su susivienijimo „Ghia“ nariais – įrodymas, kad gyvename post-subkultūrų laikais. Tiksliau būtų sakyti, kad subkultūrų daugiau nei bet kada, bet jos reiškiasi principais ir pažiūromis, kaip ir anksčiau, o štai įvaizdis ir kitos išraiškos priemonės tapo laisvai pasirenkami. 

Kavinėje „Vytautas / Kęstutis“ (iki karantino, žinoma) vienas po kito su manimi sveikinasi marga kompanija – kas nuo galvos iki kojų juodas ir dar tatuiruotas, kas spalvotas ir nešinas dredais. Visa ko ašis, nors pats šio vaidmens kuklinasi, Algirdas nešioja solidžią Šapokos pavardę ir žmogiškumo prasme yra subrendęs ne pagal metus. Jo nuotaika, melancholiškas vaiskios ateities vylimasis, gręžiantis į industrinius reliktus, tarytum diktuoja visą 2016 m. įkurto reikalo tempą. 

Vytautas „tikrame gyvenime“ ruošia maistą šioje pat kavinėje, o susivienijimo rėmuose kuruoja renginių serijas, kviečia atlikėjus. Rokas yra iš grupės „Wifebeater“, kurios kūrybą trumpai pristatome rubrikoje „Merkurijus“, taip pat jis yra scenos inžinerijos ekspertas. Jokūbas dar tik neseniai iš Klaipėdos atsikraustė studijuoti į Kauną, ir jam įdomu viskas. 

Čia tik komandos dalis, ir ne ta pati, susitikusi su manimi. Ir ne Kaune, o Vilniuje… „Ghia“ archyvo nuotr.

Gintarė gi prisimena prieš porą metų iš Algirdo gautą trumpąją žinutę – jis grasinosi išsikraustyti į užsienį ir prašė jos perimti leidybinį susivienijimo padalinį. Karolina, valio, į Kauną atsikraustė iš Vilniaus ir tvarko susivienijimo mediją. Jos netrūksta, nes renginius keičia radijo laidos alternatyviausioje šalies radijo stotyje „Start FM“, šias – kasetės, o kur dar kasdienis kokių 25 asmenų – vadinamosios šaikos – susirašinėjimas viename feisbuko čate, kur ne tik sprendžiami reikalai, bet ir dalinamasi tiesiog gerais gabalais. Beveik kaip legendiniais mirko laikais, kuriuos patyrę yra tikrai ne visi „Ghia“ nariai. Beje, „tikros“ susitikimų vietos, studijos nėra, bet dažniausiai visi susirenka „Godo“. Šio kultūros baro įkūrėjai – komandos nariai, čia vyksta radijo laidų transliacijos, renginių serija „Urbex“. 

Minėtasis užsienis taip ir neįvyko, bet Algirdas išties visas muzikos reikalų dėžes suvežė Gintarei, o pats kurį laiką gyveno sostinėje. Grįžęs į Kauną susivokė, kad aplink buriasi asmenybės, norinčios veikti.

Sakytum, vienija muzika, bet leidybinio „Ghia“ padalinio spektras apima ir gitaras, ir kompiuterius – tai yra, vienija visgi meilė atradimams ir noras girdėti tai, ko negroja kiti. Ir daryti tai visiems kartu įdomiose, nenumindytose vietose. Iš esmės tai klasikinis pogrindinių muzikos renginių atvejis – bėgi nuo į tave kreivai žiūrinčių, tavo muzikos nevertinančių, bėgi nuo blizgučių ir tuštybės. Bėgi ir susitinki tokį pat, bet kitokį. 

Algirdas ant vaiduoklio stogo. Apie tai – žemiau. „Ghia“ archyvo nuotr.

Visų pirma buvo renginiai – balandį sukanka ketveri nuo pirmojo, vykusio nebeegzistuojančiame klube „Largo“ Žaliakalnyje. Padiktavo viską vakuumas: industrinių renginių pionieriai „Autarkeia“ buvo aprimę, žmogus-orkestras Armantas Gečiauskas, su kuriuo Algirdas rengė festivalius „Speigas“, nukrypo į garso meną. O jaunajai kartai norėjosi veiksmo. Beje, dabartinė karta, kitaip nei ankstesnioji, industrinį skambesį atranda ne per metalo sceną, o atkulniuoja iš elektronikos, ieškodami drąsesnių eksperimentų. 

Legalūs judėtojai ant „Britanikos“ stogo. „Ghia“ archyvo nuotr.

Tai, kas daro „Ghia“ išties kaunietišku susivienijimu (be jo narių kilmės), yra aistra architektūrai ir urbanistiniam miesto kilimui. Platesniuose, nei alternatyvios muzikos entuziastai, sluoksniuose savo vardą kompanija paskleidė praėjusį rudenį, kai prisidėjo organizuojant muzikinę (su šviesos efektais) Kauno architektūros festivalio KAFe atidarymo dalį. Labai mažai laiko buvo, bet šimtai žmonių įvertino. Atidarymas juk vyko ant tebestovinčio viešbučio-vaiduoklio „Britanika“ – tai buvo vienintelė legali proga palypėti keliolika aukštų iki pat stogo, nuo kurio atsiveria pavydėtina panorama 360 laipsnių kampu. Muzikinė-didžėjinė programa tąkart truko visą vėjuotą dieną, ir bet kuris, gyvenime prisilietęs prie grotuvų, paliudys, kad paprasta negalėjo būti. 

Visgi patiems „gijiečiams“ už paskirus renginius svarbesnė serija „Buitis“, kurios iki šiol įvyko du epizodai. Pirmasis buvo toks audringas, turėjęs vykti buvusiose psichiatrinės ligoninės patalpose, galiausiai priglobtas Kauno tvirtovės objekto Šančiuose – „Parako“, kad po jo paaiškėjo, jog „Ghia“ kolektyvas gerokai išaugo. lšsimurzinti, nusikalti, nemiegoti nepabūgo niekas. Sunkumai suartina, jei juos atlaikai.

Carinės arkos ir demokratiški led’ai. „Ghia“ archyvo nuotr.

„Buitis yra baisus dalykas“, – yra sakęs poetas Gintaras Patackas. Antroji visgi nebuvo baisi. Anaiptol – ta išaugusi, susivienijusi komanda vėl raitojosi rankoves, plėšėsi maikes, valė šiukšles, tampė laidus, kabino lempas. Tam, kad naujam, vos vieną naktį trukusiam gyvenimui prikeltų Kauno marių pakrantėje esančią senokai neveikiančią kavinę, liaudyje vadinamą „Paplavoku“. Buvo šiltas rugsėjis, ir renginys tapo puikiu įrodymu, jog ir industrija turi jausmus.

Prie kaunuškių. „Ghia“ archyvo nuotr.

Svajonių yra. Algirdas jau keletą metų įnirtingai skenuoja skelbimus ir kitus šaltinius bei ieško TO dvaro, kuriame būtų galima surengti festivalį. Pirmasis toks industrinis „Area“ jau yra vykęs Kazlų Rūdos miškuose, bet norisi ko nors didingiau. Muzikos, artistų ir paruoštų raumenų – per akis. Kas ieško, tas tikrai ras. O kol kas klausykite, žiūrėkite, sekite „Ghia“ žodines ir garsines naujienas. 

facebook.com/ghia.org

Daina Dubauskaitė

Tekstas publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2020 m. balandžio numeryje „Alternatyva“. Numerį perversti galite čia.

Maršrutas spalio 23–25 dienoms
PENKTADIENIS, 10 23 V. Sventicko knygos „Ką žino upė“ pristatymas, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Literatūros...
Tarptautinis Kauno dizaino įvykis – idėjų varžytuvės, dirbtuvės ir parodos
Ką galvojame išgirdę žodį „dizainas“? Apie aukštosios mados kolekcijas, spalvas, formas ar interjerą? Jis gali nepalyginamai daugiau – pasitelkdamos...
Filme „Ursus fabriko simfonija“ – žlugusios Lenkijos gamyklos darbininkų istorija
Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ rudens vakarais toliau kviečia...
Urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ kviečia į viešą aptarimą
Spalio antroje pusėje kūrybinių dirbtuvių „Naujamiesčio kodas“ dalyviai — architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, sociologai ir menininkai — pradėjo intensyvius...
Maršrutas spalio 23–25 dienoms
PENKTADIENIS, 10 23 V. Sventicko knygos „Ką žino upė“ pristatymas, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Literatūros...
Tarptautinis Kauno dizaino įvykis – idėjų varžytuvės, dirbtuvės ir parodos
Ką galvojame išgirdę žodį „dizainas“? Apie aukštosios mados kolekcijas, spalvas, formas ar interjerą? Jis gali nepalyginamai daugiau – pasitelkdamos...
Filme „Ursus fabriko simfonija“ – žlugusios Lenkijos gamyklos darbininkų istorija
Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ rudens vakarais toliau kviečia...
Urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ kviečia į viešą aptarimą
Spalio antroje pusėje kūrybinių dirbtuvių „Naujamiesčio kodas“ dalyviai — architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, sociologai ir menininkai — pradėjo intensyvius...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia