Mėnesio tema. Labas, aviatorių mieste 

Pastarųjų poros dešimtmečių Lietuvos aviacijos istoriją sunku pavadinti sėkminga. Bet ji, šiaip ar taip, beveik unikali – nacionalinių avialinijų trūkumu skundžiasi nedaug šalių. Ar būtina jas turėti ir kokia to kaina – jau kitas klausimas. Galbūt pakanka, kad dangus virš mūsų nemiegotų? Juk nė bluosto nebesudeda ir atostogų nebeišeina – jau kalbama, kad galbūt reikia dar vieno, dar didesnio, nei vienam miestui „nepriklausančio“ oro uosto.

Liepos žurnalas – ne apie tokius žemiškus dalykus. Šis numeris – apie svajotojus, kuriems nieko nėra neįmanoma. Apie žmones, kurie prieš šimtą metų pradėjo Lietuvos aviacijos istoriją. Kaune. Apie žmones, kurie neturėdami tikslių brėžinių prikėlė Antano Gustaičio aviacinį šedevrą. Šiandien. Apie žmones, kurie prifotografavo tiek lėktuvų ir jų mėgėjų, kad pradėjo vadovauti aviacijos muziejui. Apie žmones, kurie įžvelgia analogiją tarp aviacijos ir „Fluxus“ ir nori apie tai pranešti pasauliui. Apie žmones, kurių pasiekimų neriboja aviamodelių masteliai. Mes tikrai gyvename aviatorių mieste! 

Ir jei praėjusiame numeryje su festivalio „Cirkuliacija“ dalyvėmis mokėmės, kaip nugalėti skrydžio baimę, tai perskaičius šį norėsis ne tik šokti su parašiutu, bet ir patirti TĄ jausmą, apimantį, kai virš Kauno pieši dūmų piešinius ultralengvuoju lėktuvu. Žinoma, jausmas tai matant irgi labai geras, bet…

1919 m. sausio 30 d. pradėjus formuoti Lietuvos kariuomenės Inžinerijos kuopą, joje įsteigtas Aviacijos būrys, vėliau padidintas iki kuopos. 1919 m. kovo 12 d. šios kuopos pagrindu sudaryta Aviacijos dalis. Ši data ir laikoma Lietuvos karo aviacijos įkūrimo diena. Tad rugpjūčio 10 d. S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome – Lietuvos aviacijos šimtmečio oro šventė. Pradedame ruoštis. Ir nepaisant to, kad šiame numeryje nerasite išsamių „Lituanicos“ pilotų, Jurgio Dobkevičiaus, Antano Gustaičio, Felikso Vaitkaus biografijų, žinokite, kad jos – kasdien tarp mūsų. Jos įkvėpė visas kitas.

Žurnalo ieškokite visur Kaune ir kai kur Vilniuje, taip pat – internete.

Viršelio iliustracijos autorius Martynas Auz.

Vizionierių Juozą Vaičkų įkūnysiantis Deividas Breivė: „Išmanioji programėlė nesurežisuos spektaklio“
Jaunasis Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Deividas Breivė kuria didelį vaidmenį – Gyčio Padegimo premjeroje „Pimeiviai“ jis įkūnys legendinį...
Maršrutas rugpjūčio 14 – 16 dienoms
PENKTADIENIS, 08 14 Paroda „Naujas muziejuje: radijo gamyklos kolektyvo albumas“, 10:00–18:00 Kauno miesto muziejaus Rotušės skyrius, Rotušės a. 15...
Apie „Gryną meną“ su baltarusių režisieriumi Maksimu Švedu
Atnaujinta: Publikavus straipsnį internete paaiškėjo, kad Maksimas Švedas, dokumentavęs Baltarusijoje po rinkimų vykstančius protestus savo vaizdo kamera, sulaikytas už...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka yra tiesa, ir joje nėra nei krislo melo
(Juliui Viktorui Kaupui – 100) Maironio lietuvių literatūros muziejuje liepos mėnesį duris atvėrė paroda „Kalnų gatvės padauža“ skirta rašytojo,...
Vizionierių Juozą Vaičkų įkūnysiantis Deividas Breivė: „Išmanioji programėlė nesurežisuos spektaklio“
Jaunasis Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Deividas Breivė kuria didelį vaidmenį – Gyčio Padegimo premjeroje „Pimeiviai“ jis įkūnys legendinį...
Maršrutas rugpjūčio 14 – 16 dienoms
PENKTADIENIS, 08 14 Paroda „Naujas muziejuje: radijo gamyklos kolektyvo albumas“, 10:00–18:00 Kauno miesto muziejaus Rotušės skyrius, Rotušės a. 15...
Apie „Gryną meną“ su baltarusių režisieriumi Maksimu Švedu
Atnaujinta: Publikavus straipsnį internete paaiškėjo, kad Maksimas Švedas, dokumentavęs Baltarusijoje po rinkimų vykstančius protestus savo vaizdo kamera, sulaikytas už...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka yra tiesa, ir joje nėra nei krislo melo
(Juliui Viktorui Kaupui – 100) Maironio lietuvių literatūros muziejuje liepos mėnesį duris atvėrė paroda „Kalnų gatvės padauža“ skirta rašytojo,...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia