Žurnalų archyvas

Maršrutas vasario 6–9 dienoms

5 vasario, 2023, KPK redakcija | Maršrutai, Naujienos

PIRMADIENIS, 02 06

Gvido Latako personalinė tapybos paroda „Insula“, 10:00–19:00
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyrius, A. Mapu g. 18

„Tapiau paveikslus parodai ant iš anksto paruoštų fonų. Pirma ant jų rašiau tekstus, po to tekstus uždažiau, tuomet ant jų tapiau pavidalus – istorijas, iliustracijas. Tie mano pasakojimai paveikslais visgi labai susiję su knyga, – kaip nuoroda į išskutinėtas ir vėl naujai parašytas knygas – palimpsestus“, – sako parodos autorius, poetas ir dailininkas Gvidas Latakas.

Lietuviškų šokių vakaras, 18:00
Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius, L. Zamenhofo g. 4

„Renginyje laukiame mokančių ir nemokančių šokti, atėjusių su pora ir be poros. Čia pasiduosite polkai, valsui, kadriliams ir įvairiems lietuvių kaimo pasilinksminimuose įprastiems šokiams“, – kviečia muziejininkai.

Mokymus ves muzikantas ir šokėjas Vidmantas Paleckis, o šokių vakaro metu gros ansambliai „Kauno bandonija“ ir „Piliarožė“, Albinas Vaškevičius, Vidmantas Paleckis, Deimantas Makrickas ir kiti.  

Filmas „Viskas iškart ir visur“ (Everything Everywhere All at Once), 18:00
„Romuva“, Laisvės al. 54

„Viskas iškart ir visur“ – fantastinė veiksmo ir nuotykių komedija, režisuota Daniel Kwan ir Daniel Scheinert. „South by Southwest“ festivalyje pristatytas studijos „A24“ filmas ironiškai pažvelgia į ypač išpopuliarėjusių multivisatos idėją ir pateikia originalią jos interpretaciją.

ANTRADIENIS, 02 07

Knygos „Susitikim Kaune“ pristatymas, 18:00
Kauno apskrities viešoji biblioteka, K. Donelaičio g. 8

„Susitikim Kaune“ – knyga, nurodanti kultūriškai svarbias ir miestiečiams brangias Kauno vietas. Knygos konceptas unikalus: kiekvieną Andriaus Aleksandravičiaus fotografiją papildo Monikos Žiūkaitės haiku stiliaus poezija. 

Haiku arba hokku (jap. 俳句) – japonų poezijos žanras, kai eilėraštį sudaro septyniolika skiemenų ir trys eilutės. Nors eilėraštis gana trumpas – tai baigtinis kūrinys. Pirmoji ir trečioji eilėraščio eilutė turi po penkias moras, o antroji – septynias (mora – skiemeniui tolygus garso vienetas).

Linos Preišegalavičienės paskaita „Antnemunio sodybų gyvenamasis interjeras: etniškumo netektys ir išlikimai“, 18:00
Kauno fotografijos galerija, Vilniaus g. 2

Šis renginys lydi iki vasario 12 d. eksponuojamą Arūno Baltėno parodą „Namų tyloj”.

Paskaitoje pristatomas tyrimas parengtas 2016 m. vasarą vykusios ekspedicijos po Antnemunio valsčiaus kaimus metu, kai buvo lankomasi seniausiose gyvenamose sodybose. Jose aptikta negrįžtamai sunykusi etninė aplinka ir pamirštos tradicijos. Nepaisant to, išsaugotas ryšys su gamta, o gyvenamieji interjerai net ir praradę senovinius buities elementus, naujomis formomis atstovauja Lietuvių tautos tradicijas, saugoja staklėmis austą tekstilę, rankdarbius, spalvinius derinius, buities elementų racionalumą ir įrangos taupumą. Visi jie – kultūrinės atminties liudijimai ir įkvėpimo šaltinis Lietuvos dizainerių darbams.

Linos Preišegalavičienės fotografija iš tyrimo „Antnemunio sodybų gyvenamasis interjeras: etniškumo netektys ir išlikimai”, 2016 m.

TREČIADIENIS, 02 08

Dr. Vilmos Akmenytės-Ruzgienės paskaita „Ko moko SUGRĮŽIMO istorija?“, 17:00
Istorinė LR Prezidentūra, Vilniaus g. 33

Vasaris – paskutinis parodos „SUGRĮŽIMAS. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“ eksponavimo mėnuo Istorinėje Prezidentūroje Kaune. Šia proga viena iš parodos rengėjų dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė kviečia į paskaitą, kurios klausytojai bus raginami kartu su pranešėja atidžiau patyrinėti eksponuojamas sutartis.

Dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė pasakos apie detektyvo vertą sutarčių išvežimo, saugojimo, dingimo ir suradimo istoriją, apie sutarčių reikšmę, svarbą ir tęstinumą. Bandys atsakyti, ar to meto sutartys šiandien tėra tik istorijos artefaktai. Žvilgtels į tarpukario Lietuvos tarptautinių sutarčių įvairovę, turinį ir geografiją. Gilinsis į sutarčių autografų kolekciją, kieno parašu buvo sutvirtintos tarptautinės sutartys ir į kitas įdomybes.

Ciklo „Kauno kvartetas ir jaunieji“ koncertas, 18:00
Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Kauno styginių kvartetas, kaip ir kasmet, tęsia ciklą „Kauno kvartetas ir jaunieji“. Tradicija tapusi idėja suteikia galimybę jauniems ir talentingiems atlikėjams pajusti ansamblinio muzikavimo grožį bei ypatumus. Muzikuodami su Kauno kvartetu, jaunieji solistai pasisemia patirties, muzikinių skonių įvairovės, gilesnio muzikos pajautimo, stilistikos ypatumų. Šįkart drauge – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos auklėtinė Liepa Jurgutavičiūtė ir Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokinė Meda Siliūtė.

Garso instaliacija-performansas „Olympian Machine“, 18:00
Kauno miesto kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A

Arturo Bumšteino „Olympian Machine“ – 2018 m. festivalyje NOA pirmąkart pristatytas kūrinys 12-ai balsų, arba audiovizualinė 12-os garsiakalbių instaliacija. Įrašų metu į studiją vienai valandai po vieną buvo pakviesti kūrinio dalyviai. Kiekvienam individualiai buvo perskaityta kelių puslapių apimties Homero „Iliados“ santrauka, po kurios kiekvienas dalyvis buvo paprašytas atpasakoti, ką jis / ji prisimena iš ką tik girdėto teksto. Įvairūs asmeninio pobūdžio nukrypimai nuo „Iliados“ teksto buvo labai laukiami, tačiau niekaip neskatintini, kad nebūtų prarastas asociacijų spontaniškumas. Šiame kūrinyje klausytojai išgirsta balsų polilogą, persvarstantį istorijos, atminties ir komunikacijos klausimus.

„Operomanijos“ archyvo nuotr.

Lars von Trier retrospektyva: „Šokėja tamsoje“ (Dancer in the Dark), 18:15
„Romuva“, Laisvės al. 54

Septintasis dešimtmetis, JAV. Čekų imigrantė Selma (vaid. Björk) palaipsniui praranda regėjimą, tačiau slepia savo negalią ir toliau dirba vietiniame fabrike. Tai vienintelis būdas sukaupti pinigų ta pačia liga sergančiam sūnui. Niūrią Selmos kasdienybę praskaidrina jos aistra miuziklams, leidžianti konvejerinį darbą mintyse paversti linksma choreografija. Šis eksperimentinis miuziklas – vienas įsimintiniausių XX-ojo amžiaus filmų, „Auksinės širdies trilogijos“ trečioji dalis, Kanų festivalyje pelniusi Auksinę palmės šakelę ir geriausios aktorės titulą. 

Kadras iš filmo

KETVIRTADIENIS, 02 09

Parodos „Šviesa pro stiklo lubas: Magdalena Avietėnaitė (1892–1984) – tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėja“ atidarymas, 17:00
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55

M. Avietėnaitė – Amerikos lietuvė, išsilavinimą įgijusi Ženevoje. Atsiliepdama į prezidento Antano Smetonos kreipimąsi, 1920 m. ji sugrįžo į Lietuvą ir buvo priimta į Užsienio reikalų ministeriją. 1924 m. tapo ELTOS vedėja, 1926 m. Spaudos biuro viršininke, vėliau Spaudos ir informacijos departamento direktore. M. Avietėnaitei vadovaujant Spaudos biurui, tarpukario Lietuva apie save prabilo pasauliui!

Magdalena Avietėnaitė – bene vienintelė moteris, tarpukariu užėmusi tokias aukštas pareigas valstybės aparate. Ji buvo žmogus, „užkūręs“ Lietuvos viešųjų ryšių kampaniją, dėl kurios pasaulis sužinodavo apie mūsų valstybės meno, ekonomikos ar politikos laimėjimus.

Parodą, kuri veiks iki balandžio 16 d., papildys plati nemokamų renginių programa. Ją rasite šioje nuorodoje.

„Literatūros savaitės“ klubas, 18:00
Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13

„Kviečiame pirmąjį šalyje knygų klubą, kuriame drauge renkasi skaitytojai ir literatūros profesionalai. Čia kalbėsime apie įdomiausias ir vertingiausias leidyklų naujienas, atkasime primirštus šedevrus, atiduosime duoklę romanui, bet nepamiršime ir kitų žanrų“, – intriguoja kvietimas.

„Literatūros savaitės“ klubo nariai: MLLM kultūrinės veiklos organizatorė, literatūros apžvalgininkė Agnė Cesiulė, literatūros kritikas ir tyrinėtojas Ramūnas Čičelis, rašytojas Laurynas Katkus ir visi renginio dalyviai. Kokios knygos bus aptariamos pirmajame susitikime, sužinosite paspaudę šią nuorodą.

Susitikimas su knygos „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ autorėmis, 18:00
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Laisvės al. 57

Knygoje „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ tarp 100 pasakojimų apie lietuves moteris dideliais, o kartais mažais ir nematomais darbais keitusių šalies istoriją ir savo aplinką, atrasite įkvepiančių istorijų apie karžygę, čempionę, medžių globėją, karinio laivo kapitonę leitenantę, motociklininkę ir tyliąją kovotoją, smalsiąją ieškotoją, cirko pradininkę, moterį, apkeliavusią visą pasaulį, genų dėlionės kūrėją, į giliausius pasaulio urvus besileidžiančią speleologę, pilotę, scenos karalienę, vadeliotoją, slaptąją agentę ir daugelio kitų mažiau žinomų profesijų atstoves, gyvenančias visai šalia mūsų.

Susitikime su Viktorija Aprimaite ir Viktorija Urbonaite ypatingas dėmesys bus skiriamas leidėjai, knygnešei, politikei Felicijai Bortkevičienei, kuri 1926 m. Seime renkant Prezidentą, kartu su G. Petkevičaite-Bite, buvo pasiūlyta kandidate į šį postą ir Marcelei Kubiliūtei, legendinei Lietuvos žvalgei, nes 2023-ieji paskelbti jų metais.

Austėjos Auškalnytės instaliacijos „Užuoglauda“ atidarymas, 19:00
Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56-1

Kauno menininkų namai atidaro edukacinę platformą atvirą vizualiųjų ir tarpdisciplininių menų projektams, kuriuose kviečiami/mos dalyvauti įvairių meno ir kultūros sričių studentai/ės, pradedantys/čios savo karjerą menininkai/ės ir kuratoriai/ės.* Pirmoji savo šviesos ir garso instaliaciją „Užuoglauda“ pristatys Vytauto didžiojo universiteto Naujųjų medijų meno studentė Austėja Auškalnytė. 

Inercija, gamyba, augimas, vartotojiškumas ir žmogaus pulsavimas miesto ritmu – esame tokios modernios kultūros dalis, todėl dažnai ieškome pabėgimo nuo jos keliamo chaoso – užuoglaudos. Visi A. Auškalnytės instaliacijoje pasirodantys simboliai tampa metaforomis, siekiančiomis įprasminti žmogų, ieškantį pusiausvyros šiuolaikinėje inertiškoje visuomenėje. Instaliacija veiks iki vasario 16 d. 

*Kuratorinius, grupės ar individualius projektus galite siūlyti: agne@kmn.lt. Kauno menininkų namai jūsų projektams šiuo metu gali pasiūlyti galerijos erdvę ir kt. turimus resursus, išskyrus finansinę paramą.

„Normalios bobos EINA OUT“: filmo „Rose Namajunas: aš esu čempionė“ išankstinė premjera, 20:45
„Romuva“, Laisvės al. 54

„Renkuosi meilę“, – kiekvieną rytą sau pakartoja UFC čempionė Rose Namajunas. Ringe ši kovotoja juda muzikos ritmu, o po pergalių gaubiasi trispalve. Menininkų iš Lietuvos šeimoje gimusi profesionali sportininkė Mariaus A. Markevičiaus dokumentiniame pasakojime atskleidžia esminį skirtumą tarp smurto ir kovos. Nors kelionė čempionės diržo link truko beprotiškai ilgai, Rose į priekį vedė pasitikėjimas savimi, o didžiausiu atpildu tapo ją supantys ir palaikantys žmonės. Galima sakyti, ji pati yra tikra menininkė, radusi priešnuodį vaikystėje patirtiems sunkumams.