Žurnalų archyvas

Maršrutas vasario 13–16 dienoms

13 vasario, 2023, KPK redakcija | Maršrutai, Naujienos

PIRMADIENIS, 02 13

Agnės Balionės tapybos darbų paroda „Tamsos estetika“, 09:00–19:00
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos „Berželio“ padalinys, Taikos pr. 113B

Autorės paveiksluose dominuoja tamsios spalvos: balzgana pilka, gili mėlyna, sodri žalia, juoda it anglis. Tamsa čia yra įkvėpėja, ramybės ir atvirumo sau akimirka. Prieblandoje galime pajusti mistiškas akimirkas, tamsos magišką grožį. Tai ramybės akimirka, buvimo atviru su savimi momentas. Miškas pasislepia rūke, dangaus žydrynė užsitempia debesų paklodę, naktis užkloja juodą skraistę – matomumas blėsta, žmogus kartu įžengia į prieblandos ir šešėlių karalystę, kur gali pats nebesislėpti ir pabandyti pagriebti tą jautrią akimirką su savimi, vienumoje, ramybėje.

Kino protmūšis, 18:00
„Romuva“, Laisvės al. 54

Pirmasis kino protmūšis „Romuvoje“ tiek filmų mėgėjams, tiek pasišventusiems fanatikams. Protmūšį sudarys keli etapai, skirtingo tipo klausimai, o nugalėtojai bus apdovanoti Kauno kino centro „Romuva“ pakvietimais į kiną.

Parodos „Viena knyga – skirtingi požiūriai. Objekto interpretacijos“ atidarymas, 18:00
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyrius, A. Mapu g. 18

Parodoje išvysite menininkų interpretacijas nebaigtai įrišti Gvido Latako poezijos knygai „Salos“ ir galėsite apžiūrėti, kuo ši knyga virto kiekvieno kūrėjo rankose. O taip pat – išgirsite skaitomus eilėraščius.

ANTRADIENIS, 02 14

Senosios Užgavėnių tradicijos šiandien: pokalbis su doc. dr. Arūnu Vaicekausku, 18:00
Kauno apskrities viešoji biblioteka, K. Donelaičio g. 8

Mokslininkas bibliotekos lankytojus supažindins su senaisiais Užgavėnių papročiais, papasakos apie jų kilmę, istoriją ir patars, kaip joms pasiruošti. Renginio metu galėsite padiskutuoti apie žiemos pabaigos šventės svarbą šiandien.

„Užgavėnės – viena unikaliausių Lietuvos švenčių. Katalikiškosios apeiginės tradicijos požiūriu, Užgavėnės tėra eilinis antradienis prieš prasidedanti gavėnios pasninką. Tačiau žemdirbių tradicijoje Užgavėnės buvo viena linksmiausių ir labiausiai lauktų lietuviškojo kaimo švenčių“, – teigia A. Vaicekauskas.

Simono Jurkevičiaus knygos „Velniškoji super profesija“ pristatymas, 18:00
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Laisvės al. 57

Simonas Jurkevičius yra profesionalus gidas, kuris jau daugiau kaip 15 metų dirba Italijoje, Skandinavijoje bei Baltijos šalyse. Savo darbą jis vadina „velniška super profesija“. Super, nes tai prestižinis svajonių darbas, kurį atlikdamas, autorius pastoviai keliauja užsienyje, bendrauja su įvairių šalių keliautojais, svečiuojasi prabangiuose viešbučiuose ir vaišinasi restoranuose. Tačiau brangios kelionės – tai tik dalis šios profesijos. „Velniškoji super profesija“ – tai trys knygos vienoje: skaitytojas turės progą ne tik susipažinti su įvairiais Europos miestais (Ryga, Talinu, Helsinkiu, Stokholmu, Oslu, Roma, Venecija ir daug kitų), bet ir juos išvysti gido akimis – su visais privalumais ir trūkumais. Taip pat autorius aprašo kaip iš vidaus atrodo gido darbo virtuvė ir su kokiais iššūkiais ir problemomis tenka šios profesijos atstovams susidurti kone kiekvienoje kelionėje.

Valentino vakaras su „Poezijos medžiotojais“, 19:00
Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56-1

Keli legendinės grupės „Atika“ būgnininkai ne tik toliau muzikuoja, bet ir leidžia albumus. Vienas jų, Michailas Denisenko, prieš dešimt metų subūręs kolektyvą „Poezijos medžiotojai“, kviečia į jaukų, pilną emocijų akustinį susitikimą. Planuose – prasmingi ir taiklūs tekstai bei originali muzika, neužstrigusi vienos rūšies stiliaus rėmuose.

Gabrielės Vilkickytės koncertas „Mes kiekvienas esam meilė“, 20:00
„Žalgirio“ arena, Karaliaus Mindaugo pr. 50

Į sceną naujo albumo pristatyti Gabrielė Vilkickytė lips su muzikos meistrų komanda – gyvo garso grupe, pučiamaisiais bei choru. Klausytojai išvys specialiai Valentino dienos tematika paruoštą autentišką scenografiją. Koncerto pavadinimas skamba kaip priminimas, o pratęsia pati Gabrielė: „… bet tik mylintis tą žino. Iš lėto gyjant žaizdoms, ieškant kelio namo. Lauksiu jūsų scenoje prisirpusi atvira širdim.“

Filmas „Labiau nei bet kada“ (Plus que jamais), 20:20
„Romuva“, Laisvės al. 54

Elena ir Metju (neseniai „Korsaže“ matyta Vicky Krieps ir paskutinis 2022 m. sausį tragiškai žuvusio Gaspard‘o Ulliel‘io vaidmuo) – laimingai vedusi pora, besimėgaujanti gyvenimu ir vienas kitu. Tačiau netikėta žinia apie retą Elenos plaučių ligą poros gyvenimą apverčia aukštyn kojom. Sukrėsta, pasimetusi ir įsibaiminusi moteris neįsivaizduoja, kaip tvarkytis su nauja realybe. Vilties spindulėlį jai suteikia netikėtai atrastas blogeris iš Norvegijos, prisistatantis vien vardu „Misteris“ (vaidmenį atlieka Bjørn’as Floberg’as). Klausydama taip pat sunkiai sergančio Misterio žaismingų, atvirų ir ironiškų komentarų apie savo paties sveikatą, Elena išdrįsta jam parašyti. Rež. Emily Atef.

TREČIADIENIS, 02 15

S. Lukošiaus fotografijų paroda „Nemiestiškas miestas“, 10:00–18:00
Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius, Pilies g. 17

Kauno miesto muziejaus Pilies skyriuje atidaroma fotografo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) istorinių fotografijų paroda, skirta pristatyti Kauno miesto muziejaus fonduose saugomas fotografijas. Nestandartinėse nuotraukose įamžinti senieji žmonių trobesiai bei kasdienybės momentai, kurie nebyliai įsipina tarp sparčiai augančios miesto architektūros. S. Lukošius meistriškai užfiksavo miesto skverbimąsi į „kaimišką“ žmogaus gyvenimą.  Įamžintos akimirkos atskleidžia itin ryškų kontrastą tarp seno ir naujo. Šioje parodoje bus galima pamatyti ne tik „Brazilkos“ fragmentus, pažįstamas Kauno gatves, bet ir naminius gyvulius besiganančius statybų fone.

Stanislovas Lukošius gimė 1906 m. Šarkalnės kaime, Žemaitijoje, tautiškoje šeimoje. 1926 m. išvyko studijuoti į Kauną, kur susiformavo kaip asmenybė ir profesionalus fotografas. Tapo liudininku, įamžinusiu miesto transformaciją nevengdamas fiksuoti ir tradicinės statybos namus.

Parodos „Viktoras Paukštelis. Chromatika. Tapyba (2020–2023)“ atidarymas, 17:00
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje žinomas pianistas ir tapytojas Viktoras Paukštelis (g. 1983) pristato parodą, skirtą muzikos ir tapybos sąsajoms (kuratorė Prof. dr. Raminta Jurėnaitė). Ši tema Vakarų Europos tapybos istorijoje turi senas tradicijas ir skirtingais laikotarpiais buvo vis kitaip interpretuojama. Siekdami tapybos ir muzikos sintezės, spalvų ir garsų dialogo aistringai ieškojo M. K. Čiurlionis ir jo amžininkai, P. Mondrianas geometriniuose abstrakčiuose, M. Beckmannas ekspresionistiniuose figūriniuose paveiksluose inspiracijų sėmėsi laisvai improvizuodami džiazo ritmais.

Filmas „Dekadentas No2419“, 18:00
„Romuva“, Laisvės al. 54

Poeto, eseisto, vertėjo, disidento ir Jeilio universiteto literatūros profesoriaus Tomo Venclovos portretas jungia pasakojimus apie kūrėją, politinių prieštarų laiką, nelaisvės sąlygomis vykusį kultūrinį gyvenimą, išskirtinių asmenybių galeriją, istorinės tiesos paieškas ir poezijos kalbą, tapusią tikraisiais namais keturis dešimtmečius trukusioje pagrindinio veikėjo kelionėje iš egzilio į Lietuvą. Rež. Saimir Bajo.

Kadras iš filmo

Valentino dienos koncertas, 18:00
Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Meilės dienai skirtame koncerte Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kartu su vienais ryškiausių jaunosios kartos operos solistų sopranu Kamile Bonté ir tenoru Karoliu Kašiuba klausytojams pristato gražiausių G. Puccini, G. Verdi, F. Leháro, J. Massenet, I. Kálmáno ir kitų operų arijų programą.

Aklas pasimatymas su „Kino pavasariu“, 19:00
„Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49

„JI ir JIS susitinka neramumų apimtoje Nikaragvoje. JI – jauna amerikiečių žurnalistė be paso, darbo ir pinigų. JIS – pavojuje dėl paslaptingų sandorių atsidūręs anglų verslininkas. Tarp JŲ įsižiebia aistros kibirkštis. Daugiau apie JŲ likimus – aklo pasimatymo seanse. Tapk festivalio Valentinu ir pirmas iš arti susipažink su 28-uoju „Kino pavasariu“, – intriguoja kvietimas į kino salę.

KETVIRTADIENIS, 02 16

Vasario 16-osios renginiai Kaune
Įvairios vietos

105-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo metines Kaunas pasitinka marga šventine programa. Koncertai, minėjimai, muziejų lankymas – juk laisvadienis, tiek galima suspėti! Visą programą rasite paspaudę šią nuorodą.

Kauno m. savivaldybės archyvo nuotr.

Meno mugė #RADAROM labdaros akcijai, 12:00–16:00
Kauno dailės gimnazija, Dainavos g. 1 

 Mugėje galėsite įsigyti menininkų, gimnazijos mokytojų ir mokinių dailės darbų, kurie papuoš Jūsų namus ar bus unikali dovana artimiesiems ir bet kuriuo atveju bus prasmingas prisiminimas apie suteiktą reikalingą paramą ukrainiečiams. Visi pirkiniai prisidės prie akcijos #RADAROM.

Šventinis tautinio meno koncertas „Vilčių Nemunai“, 15:00
Kauno kultūros centras, Vytauto pr. 79

Vasario 16-osios progai paminėti Kauno kultūros centras (KKC) kviečia į tradicinį šventinį tautinio meno koncertą. Jame dalyvaus KKC liaudiškų šokių kolektyvai „Suktinis“ ir „Ainiai“, KKC neoklasikinio šokio teatras „Releve”. Koncertą praskaidrins Kauno technikos kolegijos liaudiškų šokių kolektyvas „Pušynėlis“ ir Kauno kolegijos liaudiškų šokių kolektyvas „Kaukas“.

Filmas „Poetas“, 18:20 / 21:00
„Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49

Tikromis Lietuvos partizanų istorijomis paremtas Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio vaidybinis filmas „Poetas“ – tai jaudinanti juosta apie laisvės troškimą, drąsą priešintis nekenčiamam režimui bet kokia, net ir savo gyvybės kaina. Tai tarsi gyva istorijos pamoka, vaizdingai iliustruojanti pasirinkimą, kurį pokario metais privalėjo padaryti daugybė buvusių nepriklausomos Lietuvos karininkų, studentų, mokytojų bei kitų paprastų šalies piliečių.

Eiti į mišką ir žūti už Tėvynės laisvę? Ar paklusti okupantų valdžiai ir išlikti?

Filmas „Šuolis“, 18:30
„Romuva“, Laisvės al. 54

Kino teatras valstybinę šventę kviečia paminėti su vasario 12 d. mirusio Simo Kurdirkos istorija bei ją išgarsinusiu Giedrės Žickytės filmu „Šuolis“.

„Šuolis“  – pasaulį pavergusi istorija apie lietuvio drąsą. 1970-aisiais Simas Kudirka peršoko iš sovietinio laivo į JAV pakrančių apsaugos katerį ir pasiprašė politinio prieglobsčio. Grąžintas atgal ir įkalintas, Simas sulaukė didžiulio tarptautinio palaikymo, dėl jo išlaisvinimo buvo rengiamos tūkstantinės demonstracijos. Lietuvis iš Griškabūdžio tapo tarptautiniu žmogaus laisvių pažeidimo simboliu, o jo likimą sprendė net du JAV prezidentai – Richardas Nixonas ir Geraldas Fordas. Šie įvykiai Šaltojo karo metu sukėlė milžinišką politinį sąmyšį JAV ir Sovietų Sąjungoje.