M. K. Čiurlionio gimtadienyje – ezoterika, skambantys paveikslai ir „čiurlioniški“ saldumynai

M. K. Čiurlionio galerija (V. Putvinskio g. 55) kviečia susitikti kasmetėje šventėje – paties Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875 – 1911) gimtadienyje, kurise – jau 143-asise – bus švenčiamas šeštadienį, rugsėjo 22 d. Lankytojų laukia visą dieną truksianti programa: jau tradicija tapusios nemokamos teminės ekskursijos, įvairūs edukaciniai užsiėmimai ir čiurlioniški žaidimai bei kasmet tradiciją praturtinančios staigmenos.

„Teminės ekskursijos skirtos visoms amžiaus grupėms – registruojasi tiek tėvai su mažais vaikais, tiek jau kelis dešimtmečius M. K. Čiurlionį su gimtadieniu pasveikinti ateinantys senjorai“, – pasakoja muziejaus darbuotojai ir pristato tris šiemet siūlomas programas. Išsirinkę sau aktualiausią nepamirškite užsiregistruoti tel. 837 221418 arba el.p. ciurlionisdepartment@gmail.com.

uzsklanda

„Čiurlioniški mitai ir pasakos“

11, 14 val. 

Šios ekskursijos metu sužinosite apie menininko santykį su pasakų pasauliu, išvysite fantastinius paveikslų gyventojus, miestus ir pilis. M. K. Čiurlionio kūryboje galima rasti daugybę iš pasakų atėjusių siužetų bei simbolių – juk jis užaugo klausydamas motinos Adelės Radmanaitės sekamų dzūkiškų pasakų, kurių ji mokėjo daugybę ir mėgdavo jas sekti savo vaikams.  Menininko paveikslai neseka konkrečių pasakų siužetais, bet remiasi tradiciniais tautosakos dėsniais ir kuria nuosavus fantastinius pasaulius, kuriuose ypač reikšmingi kelionės ir virsmo motyvai.


„… aš čia pats suprantu! Čia pasaka. Matai, lipa žmonės į kalną stebuklo ieškoti, mano, kad ten stovi va šitokia karalaitė – ir katras bus stipriausias, gražiausias, mandriausias, tą ir pasiims. Užlipo – ir matai, karalaitės ir nėra, o sėdi toks vargšas plikas vaikelis – nutvers pienės pūką ir verks.“

Taip II-ojoje Lietuvių dailės parodoje Kaune dailininkui ir archeologui Tadui Daugirdui (1852–1919), pasiryžusiam papasakoti apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslus, atsakė sodietis, turgaus dieną užklydęs pasižiūrėti parodos ir sustojęs prie triptiko „Pasaka“. Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė prisiminimuose rašė, kad Čiurlionis, išgirdęs šį pasakojimą, „buvo sujaudintas iki ašarų“ ir buvo be galo laimingas, kad jo paveikslai, dažnai keliantis daugybę klausimų tiek meno žinovams, tiek inteligentijai, yra puikiai suprantami į parodą užklydusiam sodiečiui. (Čiurlionis M. K. Apie muziką ir dailę V., 1960. P. 324 – 325)

„Ezoterinė M. K. Čiurlionio kūrybos kelionė“
12, 15 val.

M. K. Čiurlionis aktyviai domėjosi skirtingomis kultūromis, senovės civilizacijomis – daug apie tai skaitė, gilinosi į šių civilizacijų folklorinį ir mitologinį palikimą. Menininkas mėgo keliauti, svajojo savo akimis išvysti tolimiausius žemės kampelius. Štai šitaip juokais savo broliui Povilui Čiurlioniui, tuo metu studijavusiam JAV, rašė Konstantinas:

„Ta intencija aš jau pradedu mokytis angliškai ir nori, nenori, važiuoju pas Tave, o ten mane išmokysi greit ir daug uždirbti, ir per trumpą laiką – susikraunam kapitalą! Kapitalą daliname į dvi dalis: vieną išsiunčiame namo, o kitą susikemšame į kišenes ir važiuojame pirmiausia lankyti vidurinės Amerikos, Meksikos, neįžengiamų Amazonės miškų, Misisipės krantų, truputis pietų Amerikos, o paskiau kelių mėnesių poilsio į Australiją. Iš ten į Ceiloną ir į Rytų Indiją, kurią negreit panorėsime palikti, o desertui liks Afrika, Egiptas, piramidės, sfinksai, palmės, kupranugariai, daktiliai, krokodilai, o paskui, brolau, – Pariečė, Ratnyčėlė, Liamoriukas, ir vėl visi drauge. Tada Aš pasistatysiu vienišiaus celę su bokštu ir langais į keturias pasaulio šalis, o Tu vesi.“ (Čiurlionis M. K. Apie muziką ir dailę V., 1960. P. 173)

Nors daugumos išsvajotų kraštų Čiurlioniui aplankyti neteko, vis dėl to senųjų civilizacijų architektūriniai motyvai, skirtingų religijų ir kultūrų simbolika persipynė jo vizualinėje kalboje, taip užmindama daugybę mįslių  jo meno tyrinėtojams ir gerbėjams. Atsakymus į kai kurias iš šių mįslių išgirsite ekskursijos apie ezoterinę Čiurlionio kelionę metu.

1-8

Nuotrauka iš M. K. Čiurlionio galerijos archyvo

Nuotraukos iš M. K. Čiurlionio galerijos archyvo

„Skambantys Čiurlionio paveikslai“
13, 16 val.

Galerijos darbuotojai kviečia išgirsti, kaip skamba M. K. Čiurlionio tapyba. Kūrybinių ieškojimų įvairiapusiškumas įspūdingai atsiskleidžia Čiurlionio paveiksluose, apjungusiuose dailę ir muziką. Tapytose sonatose, preliuduose, fugose vizualiai perteikti melodijos dėsniai atskleidžia gilų Čiurlionio, kaip profesionalaus kompozitoriaus, muzikos principų išmanymą.  M. K. Čiurlionio tapybinės sonatos siejasi su XX a. pradžioje labai svarbia menų sintezės problematika ir kompozitoriaus Richardo Wagnerio propaguota Gesamtkunstwerko (totalinio meno kūrinio) idėja. Bet kartu M. K. Čiurlionio tapybinės sonatos yra visiškai originalus menų sintezės problematikos sprendimo būdas, išskiriantis šį menininką iš jo amžininkų gretų.

143-ojo M. K. Čiurlionio gimtadienio akcentu taps suvenyrinės saldumynų linijos „Čiurlioniški linkėjimai“, kurią sukūrė šokolado ir saldumynų internetinės parduotuvės „Dangaus pupos“ kolektyvas, pristatymas.

Parengta pagal M. K. Čiurlionio galerijos inf.

ciurlionis.lt

Stiklo meno pliūpsnis Kaune ir Kauno rajone – spalį 
Kauno rajono muziejaus erdvėse Raudondvaryje šį rudenį svečiuosis šiuolaikinis stiklo menas. Čia tarptautinis festivalis „Vitrum 2020 Pulsas“ pristatys parodą...
Maršrutas rugpjūčio 7 – 9 dienoms
PENKTADIENIS, 08 07 „Poezijos pavasaris 2020“. Laureato vainikavimas, 18:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 56-ojo Tarptautinio poezijos...
„Naujojo Baltijos šokio“ staigmena – vengrų šokio spektaklis ant M. Žilinsko dailės galerijos laiptų (interviu)
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ tęsia vasaros šokio programą ir dovanoja dar vieną užsienio kūrėjų darbą. Rugpjūčio...
Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1885 – 1969, prezidentavo 1922 –...
Stiklo meno pliūpsnis Kaune ir Kauno rajone – spalį 
Kauno rajono muziejaus erdvėse Raudondvaryje šį rudenį svečiuosis šiuolaikinis stiklo menas. Čia tarptautinis festivalis „Vitrum 2020 Pulsas“ pristatys parodą...
Maršrutas rugpjūčio 7 – 9 dienoms
PENKTADIENIS, 08 07 „Poezijos pavasaris 2020“. Laureato vainikavimas, 18:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 56-ojo Tarptautinio poezijos...
„Naujojo Baltijos šokio“ staigmena – vengrų šokio spektaklis ant M. Žilinsko dailės galerijos laiptų (interviu)
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ tęsia vasaros šokio programą ir dovanoja dar vieną užsienio kūrėjų darbą. Rugpjūčio...
Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1885 – 1969, prezidentavo 1922 –...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia