Lietuvos švietimo istorijos muziejuje laukia paroda apie knygas mažiesiems

Lietuvos švietimo istorijos muziejus (Vytauto pr. 52, Kaunas) parengė parodą „Knygelė nekaltoji arba visu greičiu pirmyn į šviesųjį rytojų“. Parodoje iš muziejaus rinkinių pristatomos XX a. lietuviškos knygos mažiesiems atskleidžia savitą XX a. žmogaus ugdymo kelią.

Paroda, skirta Lietuvos švietimo istorijos muziejaus įkūrėjo Vinco Ruzgo 130-osioms gimimo metinėms paminėti, pakeliavo po Lietuvą, pasiekė savo žiūrovą bei skaitytoją Druskininkuose, Kėdainiuose, Joniškyje (Molėtų raj.) ir grįžo namo į Lietuvos švietimo istorijos muziejų. Planuojama, kad ji veiks iki gruodžio 31 d., o kada parodą aplankyti bus galima gyvai, muziejus tikisi netrukus pranešti. Kol kas dalinamės muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjos Gabijos Mackevičiūtės tekstu.

Mes puikiai žinome kokią galią turi žodis. Žvirbliu išlėkęs – jaučiu sugrįžta… Informacija iš knygų, rašytinių šaltinių, skaitomos, pakartotos, papasakotos istorijos ima srūti į mus, vos tik atkeliavus į šį pasaulį. Maigydami paveikslėlių knygeles, versdami spalvotųjų pasakų puslapius, atitinkamo imlumo čiuptuvėliais tik siurbiam ir siurbiam srūvančius kuo įvairiausios informacijos srautus. O ji, vienaip ar kitaip mus veikia.

Knyga – vieninteliu visiems lengvai prieinamu informacijos šaltiniu (beveik vieninteliu, nekalbant apie dar tendencingesnį kiną ir televiziją) paveikti ir formuoti nuolankiųjų ir klusniųjų gretas naudojosi daugiausiai totalitarinių režimų visuomenės formavimo praktikai. Taigi, kokius žaidimus vaikų sąmonės ir pasąmonės laukuose žaidė įtakingieji geriausiai atskleidžia ne kas kita, o XX a. vaikų literatūros biblioteka… Paroda tik prabėgom užkabiname virsmą lietuviškoje vaikų literatūroje nuo religinės – tautinės link. Daugiau dėmesio skiriame oficialiajai švietimo politikai ideologiniu pagrindu per literatūrą vykdytai su Lietuvos vaikais 6–9 XX a. dešimtmečiais. Vaikais, kurių dauguma ir esame šiandienos veiklioji visuomenės dalis…

Vienas parodos akcentų – knygos vizualinė plotmė. Nes, ko neužgavo žodis, nemažiau paveikiu tapo vaizdinys. Galime stebėti, kaip net saldų nuo atsipūtusių angelėlių padebesiuose piešinėlį, palaipsniui ima keisti pareigingas žemdirbių moksleivis, bėgantis tautinės mokyklos link… Kaip į vaikų literatūrą ateina karas, kaip nerūpestingų šypsenų veidus perkreipia surakinti karių žandikauliai…. Kaip literatūrinių herojų pasaulį užkariauja vaisiai ir daržovės, dar grybai… Piešinys paveikumu nenusileidęs žodžiui, žinoma, nelyginant kokio profesionalumo menininko sukurtas… Su XX a. 5-uoju dešimtmečiu didieji Lietuvos barzdočiai kunigaikščiai „išjojo“ iš sovietizuojamos Lietuvos vaikų ugdymo priemonių. Tiesa, išeivijoje jie vis dar bylojo apie didžią tautos istoriją A. Varno, V. K. Jonyno, A. Kašubos, kitų menininkų darbuose. Bet vaikų literatūros turinys ir jo iliustracijos Lietuvoje susisuko į ciklišką su rugsėju atplazdantį krentantį klevo lapą, raudonąjį dėdę Spalį lapkritį, gerus anūkus – žiemos ledinukus, vieversėlius virš tarybinių laukų ir parduotas vasaras…. Jei ne Stasio Eidrigevičiaus išlankstyti laiptai balnan karžygiui drobine marška; milžiniška ašara varno aky; kraupus kaulelių takas į tolį juodą, ar mūsų mažąją visatą praryjanti grandiozinė žalioji jūrų pabaisa; kruvini raudonosios senės pėdsakai baltutėliam tuštutėliam lauke net spengiančioj tyloj; pilka pilka močiutėlė, kurios skara – begalybės voratinklis; žydrasis ašarų ežeras, ar keistuolis robotas su peteliške iš gėlių – būtumėm auginti kaip kanarėlės narvelyje, atsikartojančiu sezoniškumo ir pergalės paradų ritmu (kas ir nutiko su dauguma 5–7 XX a. dešimtmečio sovietų ugdytinių, tik pasiteiraukite ko iš vaikystės laikų, ims raportuoti šūkių ir lozungų ketureiliais….). Be alternatyvos, be įvairovės pajautimo, be polėkio skrydžiui…

Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėja
Gabija Mackevičiūtė

 

Projekto vadovė Rasa Vaikutytė. Parodą kūrė dizainerė Raminta Ardzevičienė ir Gabija Mackevičiūtė, Irma Gūžienė, Vilma Valiukonienė, Jūratė Jagminienė, Inga Zemblienė. Techninius parodos sprendimus įgyvendino Mindaugas Šeškus, UAB „Cyanus“. Projekto įgyvendinimą finansiškai parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvių Fondas.

LŠIM inf. ir nuotr.

 

Miesto taryba pritarė M. Petrausko scenos meno mokyklos steigimui
Oficialu: Kauno miesto tarybai pritarus, mieste bus įsteigta M. Petrausko scenos meno mokykla. Viena įstaiga sujungs Kauno vaikų ir...
Maršrutas balandžio 20–25 dienoms
ANTRADIENIS, 04 20 Interaktyvus soc. tinklų spektaklis „Mirgėjimas“, 19:30 Online „Mirgėjimas“ – unikalus meninis vyksmas feisbuke. Jis kviečia žiūrovus...
Susipažinkite su 11 idėjų pirmajam lietuviškam filmui įamžinti (Kaune iškils naujas akcentas)
Augančią „Kauno akcentų“ ekspoziciją po atviru dangumi netrukus papildys dar vienas kūrinys, papuošiantis Laisvės alėją. Jis skirtas pažymėti 90...
Artėjančios „VDU kultūros dienos“ – ir virtualiai, ir lauke
2021 balandžio 26–30 dienomis VDU Menų fakultetas organizuoja tradicinį visuomenei skirtą renginį „VDU kultūros dienos“. Jau penktus metus vyksiantis...
Miesto taryba pritarė M. Petrausko scenos meno mokyklos steigimui
Oficialu: Kauno miesto tarybai pritarus, mieste bus įsteigta M. Petrausko scenos meno mokykla. Viena įstaiga sujungs Kauno vaikų ir...
Maršrutas balandžio 20–25 dienoms
ANTRADIENIS, 04 20 Interaktyvus soc. tinklų spektaklis „Mirgėjimas“, 19:30 Online „Mirgėjimas“ – unikalus meninis vyksmas feisbuke. Jis kviečia žiūrovus...
Susipažinkite su 11 idėjų pirmajam lietuviškam filmui įamžinti (Kaune iškils naujas akcentas)
Augančią „Kauno akcentų“ ekspoziciją po atviru dangumi netrukus papildys dar vienas kūrinys, papuošiantis Laisvės alėją. Jis skirtas pažymėti 90...
Artėjančios „VDU kultūros dienos“ – ir virtualiai, ir lauke
2021 balandžio 26–30 dienomis VDU Menų fakultetas organizuoja tradicinį visuomenei skirtą renginį „VDU kultūros dienos“. Jau penktus metus vyksiantis...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia