Kolekcionieriai. Turas po antikvariatus

Praėjusiame numeryje – medelynai ir gėlynai, šįkart – vietos, kurių neaplenkia šio numerio įkvėpėjai. Visgi visų aplankytų antikvariatų šeimininkai turi ir savo asmenines kolekcijas. „Kai gimiau, čiulptukus ėmiau rinkti“, – juokiasi Kęstutis iš V. Putvinskio gatvės. Bukinistų rojaus įkūrėjas Vidmantas Staniulis pribloškia pareiškęs, kad jo asmeninė knygų kolekcija gerokai didesnė už tą, kuri eksponuojama pirkėjams. Žaliakalnyje įsikūrusi šeima irgi sako, kad art deco dalykus mėgsta pasilaikyti sau. O štai Gerardas iš Laisvės alėjos, beje, ištaręs antraštėje atsidūrusią frazę, aiškina, kad verslą su aistra derinti būtina, kitaip paprasčiausiai bankrutuosi. Reikia išmokti pasidžiaugti ir paleisti. Dar viena antikvarus vienijanti įžvalga – jaunimas kolekcionuoja vis rečiau. Ne taip prisiriša, nenori apsikrauti daiktais, viską pasiekia virtualiai. Bet, kaip sako Kęstutis, „šiandien nesidomi – rytoj susidomės“. Kad tik nebūtų per vėlu – o kodėl taip sakome, sužinosite svečiuose pas Gerardą. 

Antikvariatas „Antikos spektras“

Laisvės al. 26

Istoriniame pastate, besislepiančiame už Soboro, yra viena iš trijų Laisvės alėjoje išlikusių caro laikų krosnių. Bet ne tai šios vietos akcentas, ir net ne skulptoriaus R. Antinio skulptūros – tokios kaip mieste, tik daug mažesnės. Akcentas ir antikvariato įkūrėjo Gerardo misija – lituanistika, viskas, kas į šį žodį telpa, ir lituanistikos, kuri per laiką ir istorijos vingius buvo išbarstyta po pasaulį, paieškos. Daug ko jis ieško pats – pavyzdžiui, aukcionuose, kur itin sunku konkuruoti su daug lėšų ir noro Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų paveldą parsigabenti sau turinčiais lenkais, ukrainiečiais, baltarusiais. Ir ne tik asmeniškai – valstybiniu lygmeniu. Pas mus to nėra – muziejai  turi maldauti lėšų naujiems eksponatams įsigyti. Politikai, anot pono Gerardo, matyt, nesupranta, kad, investuodama į istoriją, valstybė ne tik išsaugo artefaktą, bet ir pildo savo finansinį bei kultūrinį iždą. „Taip pinigai nepradainuojami, nepravalgomi, nepraasfaltuojami“, – pastebi Gerardas. Jis teigia, kad šiandien mūsų istoriją jau akivaizdžiai bando perrašyti kiti – kaip jiems atrodo teisinga. Antikvariato įkūrėjas primena, kad muziejai pasaulyje jau pabandė atsisakyti originalių eksponatų ir viską perkelti į virtualybę, bet suprato, kad tai neefektyvu. Žmogui virtuali patirtis sukelia tik laikiną žavesį, bet neskatina domėjimosi, gilinimosi bei socializacijos. Institucijos, paragavusios kompiuterijos pliusų ir minusų, grįžta prie „natūraliosios“ muziejininkystės, kai tikrus eksponatus gali apžiūrėti, o kartais ir paturėti rankose. Tai turbūt ir yra svarbiausia ugdant, auginant asmenybę. Taigi būtent muziejams skirta didžioji dalis šiame antikvariate sukauptų eksponatų. 

Antikvaras Kaune

M. Jankaus g. 9

Tyliame skersgatvyje esančiame sklype šio antikvariato šeimininkams Aidui ir Jurgitai Arbačiauskams prieš penketą metų teko statyti antrą namą, kad tilptų tie kokie penki tūkstančiai įvairybių! O čia tikrai visko yra: nuo kavos puodelių, kurie įperkami daugeliui, iki lobio, aktualaus tikriems kaunistams. Tradicinių, liaudiškų dalykų ieškantys čia rastų, ką veikti. Randa ir muziejininkai – kaip tik dabar A. ir P. Galaunių namuose veikiančioje parodoje „Rėdymosi menas tarpukariu“ eksponuojama pusšimtis iš šio antikvariato pasiskolintų suknelių, skrybėlių, kitų madingų dalykėlių. 

Skirtingai nei kituose lankytuose, čia, sako, užsuka ir visai jaunas jaunimas. Štai viena dvylikametė įsigijo laikrodį ir po kiek laiko grįžo pasigirti: „Žinote, jam 106 metai!“ Kitus sužavi gal ir masinės gamybos, bet sentimentus keliantys daiktai: „O, ir mano močiutė tokį turėjo.“ Tik žiūrėti čia reikia akylai. Ir įmatyti, ar tavo namuose daiktas sužibės. Taip būna – šeimininkė juokiasi, kad kartais vos po poros valandų sulaukia nuotraukų iš daikto pirkėjų, ir jis jau visai kitaip atrodo. 

Vidmanto Staniulio knygynas-antikvariatas

Vytauto pr. 58

Taip, šis didžiausio Lietuvos bibliofilo ir bukinisto, knygas renkančio nuo paauglystės, su žmona puoselėjamas bukinistų rojus yra TAME neseniai pagražintame Jokūbo Pero projektuotame tarpukario name. Ir, taip, apie jį jau šiek tiek rašėme sausio numeryje „Klubinėtojai“, kai pasakojome XXVII knygos mėgėjų draugijos istoriją. Nuo 1993-iųjų Staniuliai veikė dabartiniame Kauno kultūros centre, o per gatvę persikėlė prieš porą dešimtmečių. Knygų čia – apie 10 tūkstančių. Seniausia – 1677-ųjų, lotynų kalba. Daug knygų apie Lietuvą, žinoma. Ir miniatiūrinių yra! Ir „papildomų“ dalykų: paveikslų, monetų, ženkliukų, modeliukų, atvirukų. „Ateis laikas – viską parduosim“, – juokiasi ponas Vidmantas. Nors pastebi, kad jaunimas skaito vis mažiau, taigi ir perka mažiau. Bet nuo to Staniulių meilė knygoms nemažėja. O įsivaizduokit – nusiperkat pas juos knygą ir pradedat skaityti čia pat, ant vieno gražiausių Kauno namų laiptų.

Antikvariatas-galerija „GK Galerija“

V. Putvinskio g. 42

 

Kęstutį Šafranavičių mūsų žurnalo skaitytojai irgi turėtų atsiminti – apie jį, tiesa, daugiau apie totorišką jo kilmę ir su tuo susijusią veiklą, pasakojome 2018 m. gegužės numeryje. O dabar įdomu, ką šiame antikvariate gali rasti kolekcininkai. Visų pirma, jie gali įsigyti priemonių kolekcionavimui – albumų, lapų, viso kito, į ką galima įmauti, įdėti, apsaugoti. Taip pat jie čia gali pasisemti žinių, mat pats ponas Kęstutis domisi daugeliu sričių (didžiausia aistra – bonistika, tai yra, banknotai, na, ir apie sportą gali ilgai šnekėti!) ir turi sukaupęs daugybę medžiagos, taigi patars, paaiškins, pakreips. Jis nėra užtikrintas dėl antikvariatų ateities – pripažįsta, kad jaunimas į tai mažiau įsitraukia. Bet pastebi, kad kolekcijos būna dvejopos: vieni renka materialiai gal ir pigius dalykus, bet vertingas pats jų darbas ir įdėta sveikata. Dažnai tai susiję su specialybe ar pomėgiu keliauti. O kiti į kolekciją žiūri kaip į investiciją, ir tai visai kitas lygmuo, kuris niekur nedings. Bus paveldėtas ar padovanotas valstybei. 

Kęstutis Lingys
Arvydo Čiukšio nuotr.

Straipsnis publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2020 m. liepos numeryje „Kolekcionieriai“. Numerį perversti galite čia.

VDU iškilmingai įteikti Yad Vashem Pasaulio tautų teisuolių apdovanojimai
Rugsėjo 24 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko konferencija „Toliau pareigõs – vizos į gyvenimą“, skirta tarpukario Lietuvoje...
Į miesto erdves grįžtantis Istorijų festivalis kvies apmąstyti pertrauktus gyvenimus
  Nejau galvoji tu, kad užmarštis, Kas užmiršta, tikrai nuplovė? Juk būna, kad staiga atgyja vaizdas vėl iš pelenų....
Pagarba istorinei atminčiai: Ramybės parke atnaujintas monumentas
Augančiame mieste svarbūs ne tik infrastruktūros pokyčiai ir tvarkingos gatvės. Europos paveldo ženklu tituluotas Kaunas rūpinasi ir istorijos puoselėjimu....
Žaliakalnyje – restauratorių talka istoriniame medinuke
Šią rugsėjo savaitę Žaliakalnyje, Aukštaičių gatvėje vyksta Kauno kolegijos ir viešosios įstaigos „Gražinkime Kauną“ socialinio projekto „Medžio talka: profesiniai...
VDU iškilmingai įteikti Yad Vashem Pasaulio tautų teisuolių apdovanojimai
Rugsėjo 24 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko konferencija „Toliau pareigõs – vizos į gyvenimą“, skirta tarpukario Lietuvoje...
Į miesto erdves grįžtantis Istorijų festivalis kvies apmąstyti pertrauktus gyvenimus
  Nejau galvoji tu, kad užmarštis, Kas užmiršta, tikrai nuplovė? Juk būna, kad staiga atgyja vaizdas vėl iš pelenų....
Pagarba istorinei atminčiai: Ramybės parke atnaujintas monumentas
Augančiame mieste svarbūs ne tik infrastruktūros pokyčiai ir tvarkingos gatvės. Europos paveldo ženklu tituluotas Kaunas rūpinasi ir istorijos puoselėjimu....
Žaliakalnyje – restauratorių talka istoriniame medinuke
Šią rugsėjo savaitę Žaliakalnyje, Aukštaičių gatvėje vyksta Kauno kolegijos ir viešosios įstaigos „Gražinkime Kauną“ socialinio projekto „Medžio talka: profesiniai...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia