Kolekcionieriai. Šeši šimtai gudrių gaidžių

„O nelaikote pačių seniausių žadintuvų, tai yra gaidžių?“ – lyg tarp kitko paklausėme buvusio girininko, dabar – laimingo senjoro Vyto Sinkevičiaus, vaikštinėdami tarp šešių šimtų jo kolekcijos eksponatų. „Va, tarpukarinis žadintuvas, Vokietijoje gamintas, bet ant jo lietuviškai parašyta „Pirmos rūšies gudrus gaidys“, – atšovė kolekcionierius, kurį suradome „Kaunas 2022“ programos „Šiuolaikinės seniūnijos“ ir Ežerėlio kultūros centro dėka. Kol kas menininkai iš Kauno ir Ežerėlio gyventojai tik pažindinasi – apie būsimus bendrus projektus tikimės papasakoti ateityje. 

Taigi šeši šimtai (nors turbūt jau tikrai daugiau) laikrodžių, ir nėra dviejų vienodų (nors kai kada mechanizmai ir sutampa, išorė – vis kito meistro išdailinta). „Sakau lankytojams: jei rasite du vienodus, galite vieną pasiimti“, – romiai šypsosi V. Sinkevičius. Jo kolekcija, kaupiama Kauno rajone, Ežerėlyje, miško pašonėje, vos telpa į porą namų. Vienas prieš keletą metų specialiai laikrodžiams suręstas – šeimininkas išties tikisi atidaryti čia laikrodžių muziejų, kuriame planuoja laikrodžius grupuoti pagal kilmės šalį. Jei tik vietos pakaks, nes eksponatų vis daugėja. Prie įėjimo stovi vokiškas fabriko laikrodis, kuriame darbininkai turėdavo atsižymėti atėję į darbą ir baigę pamainą. Galbūt jis taps muziejaus „bilietuotoju“?

Būsimas muziejus?

Kolekcijai ne tiek daug metų, kaip galėtų pasirodyti – ji pradėta 2010-aisiais. Visgi šeimininkas išsiduoda, kad jau vaikystėje turėjo pomėgį kolekcionuoti – kad ir senovines monetas. Tuomet ragus, girnapuses… Ir dabar jos puošia sodybos kiemą. Viena net pagaminta Aleksote – taip vokiškai ant jos parašyta. 

Pirmasis kolekcijos eksponatas saugomas darbo kambaryje, šalia būsimo muziejaus esančiame gyvenamajame name. Tai V. Sinkevičiaus senelio tarpukariu Griškabūdyje pirktas vokiškas „Junghans“ firmos laikrodis. Jo kaina tuomet buvo šimtas litų – beveik pusė vidutinės mėnesio algos. Senelis buvo stambokas ūkininkas, tad šeimos gyvenimo istorija brutaliai pakreipta Sibiro link. Visgi laikrodis išsaugotas ir, grįžus iš tremties, dešimtį kilometrų pėsčiomis parsineštas. Nė karto neremontuotas, jis eina ir eina, ir yra ne tik pirmas, bet ir emociškai pats brangiausias. 

Viduryje – senelio laikrodis.

Apskritai materialinės vertės šeimininkas šioje kolekcijoje ieškoti nelinkęs – sako, čiagi ne rankiniai „roleksai“. Beveik visi prancūziški, vokiški, daniški, amerikietiški laikrodžiai, staliniai, židininiai, sieniniai ar tiesiog dviejų metrų aukščio savarankiški baldai, pagaminti prieš pusšimtį, šimtą, o vienas – net daugiau nei prieš du šimtus metų, veikia. Pastarąjį, 1773 m. gamybos, sūnėnas dovanų iš Danijos pargabeno. Įdomu, kad paprastai ant laikrodžių pagaminimo metai nerašomi, bet šis – išimtis. Dar jis išskirtinis tuo, kad neturi minučių rodyklės, tik valandinę: „Neaktualu tais laikais minutės buvo, matyt.“

Mes į „laikrodžių namą“ įėjome kaip tik lygiai vienuoliktą, ir, žinokite, jausmas tikrai įdomus. Nė vieno tokio pat skambesio. Kai kurie šiek tiek vėluoja (o gal skuba?), bet visus juos V. Sinkevičius periodiškai prisuka. O važinėdamasis po sendaikčių muges, kur ieško lobių (antikvariatuose, sako, brangoka), visuomet prigriebia „visraktį“, kuriuo patikrina, ar laikrodžio spyruoklė nenutrūkusi. Jei nutrūkusi, remontui reikėtų nemažai išleisti. Yra keletą laikrodžių pirkęs internetu, bet jame „nedaug įdomaus yra“. Bet kuriuo atveju įsigytus ar pažįstamų iš užsienio pargabentus eksponatus kolekcijai ruošia, tepa, tvarko, prižadina pats, darbo kambaryje. 

Ar netrukdo miegoti tokia gausybė „gudrių gaidžių“? Pasirodo, V. Sinkevičius prie gausmo jau pripratęs, ir dabar, kaip naujai iškeptas senjoras, leidžia sau ilgiau pamiegoti – niekas jam netrukdo. Ir išduoda gudrybę: jei nori, kad senovinis laikrodis eitų, bet neskambėtų, reikia kairėje pusėje esančio mechanizmo nesukti – tik dešinį. O šiaip, jei nori būti laimingas, geriausia laiko neskaičiuoti, sako senolių išmintis. Gal, kai turi tiek daug laikrodžių, tai pagaliau tampa įmanoma?

Kotryna Lingienė

Teodoro Biliūno nuotr.

Straipsnis publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2020 m. liepos numeryje „Kolekcionieriai“. Numerį perversti galite čia.

Alba Folgado: „Menas – atsakas į mus supančią visuomenę“
Ispanų kilmės nepriklausoma kuratorė Alba Folgado netrukus Kaune pristatys parodą „Aštri stiklo briauna“. Tarptautinio stiklo meno festivalio „Vitrum 2020...
Aktorius Dovydas Pabarčius – apie pradžią Estijos teatre ir profesinę kelionę gimtinėje 
Prieš porą metų prie Nacionalinio Kauno dramos teatro trupės prisijungęs aktorius Dovydas Pabarčius turi sukaupęs nemažą Estijos teatro ir...
Tarptautinis Kauno kino festivalis „Videogramos“. Požeminė ekonomika ir kiti videoryšiai
Šių metų Tarptautinis Kauno kino festivalis „Videogramos“ (rugsėjo 17–27 d.)  plečiasi ir dėmesį skiria įvairiems formatams: filmams, šiuolaikiniam videomenui,...
Drama dramos teatre: kovą nutrūkęs premjeros „Elektra“ procesas tęsiasi (interviu)
Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklio „Elektra“, kurį režisuoja Slovėnijos režisierius Jaša Kocelis, premjera kovą neįvyko dėl pandemijos. Didžiojoje teatro...
Alba Folgado: „Menas – atsakas į mus supančią visuomenę“
Ispanų kilmės nepriklausoma kuratorė Alba Folgado netrukus Kaune pristatys parodą „Aštri stiklo briauna“. Tarptautinio stiklo meno festivalio „Vitrum 2020...
Aktorius Dovydas Pabarčius – apie pradžią Estijos teatre ir profesinę kelionę gimtinėje 
Prieš porą metų prie Nacionalinio Kauno dramos teatro trupės prisijungęs aktorius Dovydas Pabarčius turi sukaupęs nemažą Estijos teatro ir...
Tarptautinis Kauno kino festivalis „Videogramos“. Požeminė ekonomika ir kiti videoryšiai
Šių metų Tarptautinis Kauno kino festivalis „Videogramos“ (rugsėjo 17–27 d.)  plečiasi ir dėmesį skiria įvairiems formatams: filmams, šiuolaikiniam videomenui,...
Drama dramos teatre: kovą nutrūkęs premjeros „Elektra“ procesas tęsiasi (interviu)
Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklio „Elektra“, kurį režisuoja Slovėnijos režisierius Jaša Kocelis, premjera kovą neįvyko dėl pandemijos. Didžiojoje teatro...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia