Kaunas anuomet. Karštieji paveldo taškai tarpukariu

ors atskiruose Lietuvos įstatymuose dar nuo 1919 m. buvo numatyta, kad kultūrinis palikimas turi būti saugomas, didžioji dalis architektūros paveldo klausimų ilgai buvo palikti savieigai. Archeologijos komisija, o nuo 1936 m. – Vytauto Didžiojo muziejus neturėjo pakankamai galių, iki 4 dešimtmečio antrosios pusės kultūros pasaulio atstovų nuomonės irgi dažnai nublankdavo. Tokiame kontekste kviečiame pažvelgti į keletą „karštųjų“ 1920–1940 m. atvejų, susijusių su istoriniu architektūriniu miesto palikimu. 

Žvelgiant į 3 dešimtmečio pradžios spaudą ar kultūros palikimu besirūpinusių organizacijų raštus, akivaizdu, kad nuo pirmųjų nepriklausomybės metų vyravo gana platus požiūris į tai, kas turėtų būti saugotina. Pavyzdžiui, nors nuo paskutinių jos objektų pastatymo nebuvo praėjęs nė dešimtmetis, spaudoje jau 1922 m. būta raginimų saugoti net Kauno tvirtovę. Viename dienraštyje publikuotus siūlymus fortus ardyti ir iš šių plytų statyti namus kontrargumentavo kito laikraščio autorius, pabrėžęs, kad panašios tvirtovės Vakarų Europoje yra saugomos, o kvietimus ardyti vadino „nevykusiu, nieku nepateisintinu, quasi ekonominiu vandalizmo žingsniu“. Vis dėlto biurokratinėje realybėje raginimai atsižvelgti į istorinių pastatų svarbą dažnai likdavo neišgirsti: panašiu metu, nepaisant neigiamos kultūros pasaulio atstovų nuomonės, Šv. Gertrūdos bažnyčia nuo Laisvės alėjos pusės buvo užstatyta trijų aukštų pastatu. 

3 dešimtmetyje vienas ryškiausių architektūros paveldo pakeitimo atvejų – gotikinis pastatas (Vilniaus g. 7), kuriame, kaip žinoma dabar, kadaise buvo senoji miesto klebonija. Pastatą valdžiusi Žemaičių vyskupija 1923–1924 m. čia užstatė trečiąjį aukštą, o gretimas barokinis įvažiavimas į sklypą buvo beveik sunaikintas, priekinę dalį įkomponuojant į čia atsiradusį dviejų aukštų pastatą. Meno kūrėjų, inžinierių ir architektų draugijų protestai, Archeologijos komisijos pareiškimai nublanko prieš netobulus biurokratinius procesus, ribojimų nesilaikymą bei įvairius institucijų tarpusavio nesutarimus.

Pastatai dab. Vilniaus g. 7-11 iki 1922-1924 m. rekonstrukcijų. K. Šimonio pieš.

Gausiai miesto kultūrinės bendruomenės buvo kritikuojamas ir oficialiųjų statybos institucijų palaimintas sprendimas pagal F. Vizbaro projektą užstatyti trečiąjį aukštą ant Bernardinų vienuolyno, kuris su Šv. Jurgio bažnyčia sudaro itin vertingą gotikinį ansamblį. Senojo Kauno architektūrinė grožė niekam nerūpi“, – konstatavo anuomet menotyrininkas P. Galaunė.

Bernardinų vienuolynas iki rekonstrukcijos. Autorius nežinomas

Tokie procesai senamiestyje tęsėsi ir toliau. 1925 m. ant Jėzuitų gimnazijos atsirado antstatas, kuris, pasak kiek vėliau rašiusio architekto V. Landsbergio-Žemkalnio, „sulaužė pamatines architektūros taisykles ir suardė dvasią ir pobūdį šio architektūros palikimo“. Taip Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia buvo įsprausta tarp keturaukščių pastatų ir sumenko jos įtaka Rotušės aikštės užstatymo siluetui bei senamiesčio panoramai. 

Nusistovint principams ir keičiantis požiūriui, 4 dešimtmetyje panašių atvejų pasitaikė mažiau, tačiau didelį rezonansą sukėlė anuomečio miesto inžinieriaus Karolio Reisono proteguotos pertvarkos Rotušės aikštėje. Jas ypač kritikavo Mstislavas Dobužinskis bei jaunosios kartos architektai: Algirdas Mošinskis, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir Jonas Kovalskis. Pirmasis suprojektuotus vyskupo rūmus apibūdino kaip „siekiančius pigaus efekto“, „rizikingai traktuojančius klasikines formas“, pasižyminčius „griozdiškais profiliais“ ir stelbiančiais aplinkinę istorinę architektūrą.

Mošinskis spaudoje taip pat aktyviai nuo gresiančio griovimo gynė prieš šį pastatą atsidūrusį buvusį arklių pašto statinių kompleksą: „šių […] svarbių pastatų nugriovimas būtų dar tolesnis aikštės gadinimas […] jie sudaro urbanistinį aikštės užbaigimą, dviejų mažesnių aikščių pavidale.“ Panašios autorių kritikos susilaukė ir kitas K. Reisono naujadaras vakarinėje Rotušės aikštės pusėje – tuomečio Bažnytinio meno muziejaus rūmai (dab. Rotušės a. 21), įsiterpę tarp Švč. Trejybės bažnyčios bei Šv. Jurgio bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno varpinės. 

Kauno katalikų kunigų seminarijos katedra 1920 m.  Atvirukas. © Vytauto Didžiojo karo muziejus

1940 m. Lietuvoje pagaliau buvo priimtas Kultūros paminklų apsaugos įstatymas, kurio įvairūs projektai tarp idealistų ir biurokratų sklandė beveik dešimtį metų. Tiesa, tuo metu ant šio, seniau parengto dokumento parašus sudėjo jau naujosios santvarkos atstovai. 

Paulius Tautvydas Laurinaitis
Tekstas publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2020 m. gruodžio nr. „Kūnas“. Skaitmeninį archyvą rasite čia.

Specialistas įvertino Tyrimų laboratorijos Kaune baldus (interviu)
Įgyvendinant „Getty Foundation“ programos „Keeping It Modern“ projektą, Lietuvos modernizmo perlu vadinamas KTU Cheminės technologijos fakulteto A korpusas sulaukė...
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Po kelerius metus trukusio intensyvaus ekspertų darbo UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pateikta nominacinė paraiška „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra,...
„Ekskursas“ persikraustė į radiją ir internetą
Nors, kaip ir daugelis kitų mūsų pamėgtų laisvalaikio veiklų, gyvos ekskursijos su gidu šuo metu nėra organizuojamos dėl pandemijos...
Muziejuose – žaidimas, pasakojantis lietuviško art deco istoriją 
Kauniečių kolektyvas „Unikalus paveldas“ išleido riboto tiražo pažintinį žaidimą „Art deco Pekseso“. Jame, naudojant edukacinius atminties žaidimų metodus, supažindinama...
Specialistas įvertino Tyrimų laboratorijos Kaune baldus (interviu)
Įgyvendinant „Getty Foundation“ programos „Keeping It Modern“ projektą, Lietuvos modernizmo perlu vadinamas KTU Cheminės technologijos fakulteto A korpusas sulaukė...
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Po kelerius metus trukusio intensyvaus ekspertų darbo UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pateikta nominacinė paraiška „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra,...
„Ekskursas“ persikraustė į radiją ir internetą
Nors, kaip ir daugelis kitų mūsų pamėgtų laisvalaikio veiklų, gyvos ekskursijos su gidu šuo metu nėra organizuojamos dėl pandemijos...
Muziejuose – žaidimas, pasakojantis lietuviško art deco istoriją 
Kauniečių kolektyvas „Unikalus paveldas“ išleido riboto tiražo pažintinį žaidimą „Art deco Pekseso“. Jame, naudojant edukacinius atminties žaidimų metodus, supažindinama...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia