Karilionistė Iryna Riabchun: „Repetuodama visuomet galvoju apie auditoriją, bet koncertų metu skambinu sau“

Ateinantį savaitgalį Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte vienas kitą keis karilionistai atlikėjai iš Lietuvos ir užsienio – Tarptautinis Kauno kariliono muzikos festivalis jau trečiąkart nematomu varpų gaudimu sujungs vasarą ir rudenį. Festivalį šeštadienį, rugpjūčio 31 d. popiet atidarys ukrainietės Irynos Riabchun „Dedikacija Johannui Sebastianui Bachui“. Su Belgijos karališkosios „Jef Denyn“ kariliono mokyklos absolvente pasikalbėjome apie jos patirtį muzikos pasaulyje ir, žinoma, Bachą, su kuriuo I. Ryabchun santykis – itin jautrus.

Ar prieš pasinerdama į kariliono pasaulį jau turėjote muzikinės patirties? Kodėl pasirinkote šį instrumentą?

Taip, jau buvau Ukrainos nacionalinės muzikos akademijos absolventė, diplomuota pianistė. Esu tarptautinio pianistų konkurso „Resonances“ Paryžiuje žiuri narė, o ir keleto tarptautinių konkursų laureatė. Toje pat akademijoje studijavau ir vargonų specialybę. Kai Kijevo nacionalinėje menų akademijoje, kurioje dirbu, atsirado mobilus brolių Botvinko karilionas, o tai buvo prieš trylika metų, mane paskyrė juo skambinti. Tuomet Belgijos karališkosios kariliono mokyklos vadovas Jo Haasen pakvietė mane studijuoti. Tai tapo nauju mano muzikinės veiklos tarpsniu, drauge ir iššūkiu – nauji projektai, naujos kūrybinės galimybės ir apskritai naujas muzikos pasaulis.

Gal galite daugiau papasakoti apie klasikinės ir akademinės muzikos sceną Ukrainoje?

Ukraina ypač pažengusi muzikos švietime, kompozicijoje ir atlikime. Akademinio šios srities švietimo pradžia – dar XVII amžiuje. Klasikinė Ukrainos muzika paremta mūsų šalies folkloro tradicijomis. Tarp žymiausių Ukrainos atlikėjų – sopranas Solomiya Krushelnytska, kuri buvo laikoma viena geriausių „Madame Butterfly“ atlikėjų. Geriausias XX a. pianistas – Vladimiras Horovitsas, iš šiuolaikinių muzikantų išskirčiau Valentiną Silvestrovą.

Belgijos „Jef Denyn“ karališkoji kariliono mokykla, esanti Mecheleno mieste – pirmoji ir didžiausia pasaulyje, o jūs – pirmoji ją baigusi ukrainietė. Kokia tai buvo patirtis? Galbūt įkvėpėte ir kitus Ukrainos muzikantus?

Studijuoti Mechelene buvo didelė garbė ir nuostabi patirtis. Gavusi diplomą toliau specializavausi baroko muzikoje. Dabar šioje aukštojoje mokykloje studijuoja du jauni ukrainiečiai, ir yra nemaža tikimybė, kad kitais mokslo metais jų bus dar daugiau.

Elizavetos Rulyovos nuotr.

Elizavetos Rulyovos nuotr.

Ar turite mėgstamiausią karilioną? Kur jis?

Žinoma, maloniausia man skambinti Mechelene esančio Saint Rumbolt bokšto karilionu. Ukrainoje – Hošivo vienuolyno karilionu ir mano jau minėtu Botvinko brolių instrumentu.

Papasakokite dar apie tarptautinį Hošivo kariliono festivalį!

Pats vienuolynas – labai gražioje vietoje prie Karpatų kalnų. 2013-aisiais čia įrengtas 51 „Petit & Fritsen“ varpų karilionas. Nuo tada kasmet čia rengiamas tarptautinis festivalis, kuriame dalyvauja tokie atlikėjai, kaip lenkė Anna Kasprzycka, belgas Mark van Bets, taip pat – Ukrainos prezidentinis orkestras, Ivano-Frankivsko operos teatro orkestras. Svarbu tai, kad pastaruosiuose festivaliuose pasirodė ir jaunieji karilionistai iš vienuolyną supančio regiono.

Kaip bendraujate su klausytojais? Ar skambindama nutuokiate, kiek jų yra, o gal apie tai visai negalvojate?

Repetuodama visuomet galvoju apie auditoriją, bet koncertų metu skambinu sau, jaučiuosi lyg būčiau viena vienutėlė visame pasaulyje.

 

Jūsų koncerto Tarptautiniame Kauno kariliono muzikos festivalyje ašis – Johannas Sebastianas Bachas. Kodėl?

Ši idėja gimė, kai teko skambinti belgų-amerikiečių kompozitoriaus Geert D’hollander darbus „Couranta“ ir „Sarabande“, parašytus pagal Bacho originalus. Taigi nusprendžiau surinkti įvairių kompozitorių kūrinius, susijusius su Bachu. Žinoma, į šią „Bachianą“ įtraukiau ir nuostabiausius jo paties darbus, taigi kartu su publika pasinersime į istorinę kelionę per Bachą.

Atliksite ir kauniečio kompozitoriaus Vidmanto Bartulio kūrinį. Ar seniai esate pažįstama su jo kūryba?

Pirmąkart Bartulio kūrinį „The Visions of 1750“ skambinau 1998-aisiais, kai studijavau vargonų specialybę. Šiemet nusprendžiau, kad šis nuostabus darbas tiktų į „Bachianą“ ir perrašiau jį karilionui. Taigi Kaune nuskambės šios versijos premjera. Prieš tai skambinsiu Bacho choralinį preliudą „Ich ruf zu dir“, kuris ir įkvėpė Bartulio „vizijas“.

Man pagrindinė šios muzikos žinutė – ne mirtis, o amžinybė bei būdas ją pasiekti. Galbūt todėl, kad Ukrainoje turime šviesių nemirtingų herojų pavyzdžių – turiu omenyje „Dangaus šimtinę“, karinės tarnybos metu nukautą Ukrainos operos solistą Vasilį Slipaką ir tūkstančius kitų, žuvusių kovoje už mūsų šalies nepriklausomybę.

69100455_2864685236880229_2743004537450135552_o

Daugiau apie  Tarptautinis Kauno kariliono muzikos festivalį

Daina Dubauskaitė

Lietuvoje įsikūrę VDU kapelionai iš Slovakijos: sunkiais laikais viltis ir tikėjimas yra ypač svarbūs
Jei lieptumėte amerikiečiui per mėnesį pastatyti tiltą, jis rastų šimtą būdų, kaip šią idėją įgyvendinti. Tačiau jei tą patį...
„Veikti ar / ir būti?“: pokalbis su „Kino pavasario“ programos sudarytojais
„Veikti ar / ir būti?“ – klausimas, kuris įvairiomis kino formomis ir pasakojimais skleisis kovo 18⎯balandžio 5 dienomis virtualiai...
Prof. A. Kulakauskas: „Kovo 11-osios Lietuva yra Vasario 16-osios Lietuvos tęsinys“
„Atsimenu, kaip Sąjūdžio mitinguose žmonės paklausė: „Kai mes tapsim nepriklausomi, kada gyvensim kaip Švedijoje?“ Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, akademikas,...
Apie krepšinį visą parą. Šešiolika metų 
Netoli „Žalgirio“ arenos (pakeliui ir greitojo maisto užkandinė yra) ir visai prie pat Krepšinio namų. Strategiškai puikioje vietoje įsitaisiusi viena...
Lietuvoje įsikūrę VDU kapelionai iš Slovakijos: sunkiais laikais viltis ir tikėjimas yra ypač svarbūs
Jei lieptumėte amerikiečiui per mėnesį pastatyti tiltą, jis rastų šimtą būdų, kaip šią idėją įgyvendinti. Tačiau jei tą patį...
„Veikti ar / ir būti?“: pokalbis su „Kino pavasario“ programos sudarytojais
„Veikti ar / ir būti?“ – klausimas, kuris įvairiomis kino formomis ir pasakojimais skleisis kovo 18⎯balandžio 5 dienomis virtualiai...
Prof. A. Kulakauskas: „Kovo 11-osios Lietuva yra Vasario 16-osios Lietuvos tęsinys“
„Atsimenu, kaip Sąjūdžio mitinguose žmonės paklausė: „Kai mes tapsim nepriklausomi, kada gyvensim kaip Švedijoje?“ Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, akademikas,...
Apie krepšinį visą parą. Šešiolika metų 
Netoli „Žalgirio“ arenos (pakeliui ir greitojo maisto užkandinė yra) ir visai prie pat Krepšinio namų. Strategiškai puikioje vietoje įsitaisiusi viena...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia