Kalantinėms. Kaunas – laisvės ir roko miestas

1972 m. gegužės 14 d. Romo Kalantos susideginimas Kauno muzikinio teatro sodelyje sukėlė protestų prieš sovietinį režimą bangą ir į lietuvių kalbos žodyną, pradžioje neoficialiai, įvedė naują žodį – Kalantinės. O nuo 2002 m. gegužės 14-ąją minime Pilietinio pasipriešinimo dieną. Pilietinis pasipriešinimas vyraujančiai sistemai yra laisvės požymis. Tad apie laisvę ir pakalbėkime. Roko laisvę.

Čekų pilietinio pasipriešinimo simbolis Vaclavas Havelas yra sakęs, kad džinsai ir roko muzika sugriovė Sovietų Sąjungą. Ir tikrai tam negalėtum paprieštarauti. Roko muzikos DNR užkoduotas maištas kaip laužtuvas turėjo skaldyti monolitinį lozunginės sovietinio bloko kultūros pagrindą ir skatinti drąsą pasipriešinti. Kaunas irgi savitai įsikomponuoja į šį roko muzikos istorijos pasakojimą. Roko kultūros, muzikuojant ir klausant įrašų, užgimimas 7 deš. išsivystė į tam tikrą gyvenimo būdą ir filosofiją, galbūt paskatinusią ir tokius maišto aktus kaip R. Kalantos atveju. 

„Roko sostinė“ – taip Kauną, dalindamasis savo prisiminimais apie nutrūktgalvišką 8 dešimtmetį, pavadino prof. Alfredas Bumblauskas (Radzevičius R., Lietuvos roko pionieriai, Vilnius: Vaga, p. 73). Žinoma, profesorius būtent iš Kauno gaudavo naujausių muzikos įrašų ir tai yra asmeninės patirties suformuotas epitetas, tačiau kartu taikliai apibūdinantis jausmą, vyravusį tuometinėje Kauno jaunimo kultūroje. Liuksemburgo radijas ir „Amerikos balsas“, išradingiausiais būdais gaunami, iš rankų į rankas einantys vakarietiškos muzikos įrašai, kurių klausymas ir aptarinėjimas galėdavo trukti valandų valandas, formavo terpę roko kultūrai Lietuvoje bręsti.  

Lietuviško roko pradžia – tai dėl „The Beatles“ įtakos susiformavusios bigbyto / roko grupės, besikūrusios vidurinėse ir aukštosiose mokyklose arba fabrikuose, įvairiuose kombinatuose kaip saviveiklos grupės. Saviveiklos kolektyvai tapo terpe pusiau legaliai vykdyti kūrybinę veiklą ir pasirodyti publikai. Kaune roko grupių kūrimosi pradžia galime laikyti 1967 m., kai Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas) susikūrė grupės „Kertukai“ (1967–1971) ir „Aitvarai“ (1967–1976).

„Aitvarai“ Kauno sporto halėje koncerto metu 1969 m. „Kauno diena“, 1996 m. rugpjūčio 16 d., p. 17.

„Aitvarai“ su soliste Margarita Eismontaite (pirma dešinėje). Pirmoje eilėje tupi grupės vadovas Kęstutis Ignatavičius. Nida. 1974 m. Grupės archyvo nuotrauka.

Didžioji dalis tuometinių roko grupių kūrėsi švietimo įstaigose ir dėl šios priežasties, kaip akcentuoja Rokas Radzevičius, „roko kalbą būtų galima pavadinti vienu iš svarbiausių intelektualiojo jaunimo kolektyvinės tapatybės pagrindų“ (Radzevičius R., Lietuvos roko pionieriai, Vilnius: Vaga, p. 442.). Laikas iki 1972 m. buvo šių roko grupių populiarėjimo ir flirto su sovietine sistema metai. 1968 ir 1969 m. „Kertukai“ tapo „Gintarinės triūbos“ konkurso laureatais, tad roko grupė buvo pripažinta oficialiai (!), taip pat 1968 m. Kauno radijo įrašų studijoje jie padarė pirmą profesionalų lietuviško roko įrašą. Šios grupės rengdavo koncertus, grodavo šokių vakaruose, tačiau kartu buvo ir varžomos, bandant į jų repertuarus įtraukti komisijų parinktus ir sovietinei sistemai patogius kūrinius. Dėl šios priežasties didelė dalis grupių turėjo kelis repertuarus – komisijai rodomą ir koncertuose grojamą. 

Žinoma, greta oficialiosios roko kultūros veikė ir alternatyvioji, kurios pradžia siejama su Kauno grupe „Chairs“ (1968–1971). Panašu, kad ši grupė nesiekė surinkti į koncertus tūkstančių klausytojų ar išleisti studijinių albumų. Visus savo įrašus „Chairs“ eksperimentuodama padarė namuose, o ir dainuodavo bei grodavo tik tai, kas visiškai atitiko jų vidines nuostatas ir gyvenimo būdą. Panašiai savo kūrybinį pasaulį konstravo ir tokios Kauno muzikos grupės kaip „Nuogi ant slenksčio“ (1971–1974), „Raganiai“ (1969–1972 m. Lietuvoje, nuo 2001 m. Izraelyje). Daugelio jų nariai mainydavosi tarpusavyje, vienu ar kitu gyvenimo momentu pasirinkdami groti kitoje tokios pat pasaulėžiūros grupėje.

Po 1972 m. gegužės įvykių atmosfera tarp kaunietiško roko kūrėjų pasikeitė. Milicijos akys krypo ilgaplaukio, džinsuoto jaunimo link, juos ir jų propaguojamą kultūrą traktuojant kaip šių neramumų priežastį ir kurstytojus. Per kelias tų metų gegužės dienas buvo suimta daugiau nei 400 asmenų. Dėl prasidėjusio režimo persekiojimo, nebegaunamų repeticijoms ir pasirodymams patalpų daugelis roko grupių buvo priverstos išsiskirstyti. Roko kultūros puoselėtojų gretos Kaune kuriam laikui susitraukė.  

Kauno miesto muziejaus ekspozicijų kuratorė
Sigita Žemaitytė-Strazdė
kaunomuziejus.lt

Maršrutas spalio 23–25 dienoms
PENKTADIENIS, 10 23 V. Sventicko knygos „Ką žino upė“ pristatymas, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Literatūros...
Tarptautinis Kauno dizaino įvykis – idėjų varžytuvės, dirbtuvės ir parodos
Ką galvojame išgirdę žodį „dizainas“? Apie aukštosios mados kolekcijas, spalvas, formas ar interjerą? Jis gali nepalyginamai daugiau – pasitelkdamos...
Filme „Ursus fabriko simfonija“ – žlugusios Lenkijos gamyklos darbininkų istorija
Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ rudens vakarais toliau kviečia...
Urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ kviečia į viešą aptarimą
Spalio antroje pusėje kūrybinių dirbtuvių „Naujamiesčio kodas“ dalyviai — architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, sociologai ir menininkai — pradėjo intensyvius...
Maršrutas spalio 23–25 dienoms
PENKTADIENIS, 10 23 V. Sventicko knygos „Ką žino upė“ pristatymas, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Literatūros...
Tarptautinis Kauno dizaino įvykis – idėjų varžytuvės, dirbtuvės ir parodos
Ką galvojame išgirdę žodį „dizainas“? Apie aukštosios mados kolekcijas, spalvas, formas ar interjerą? Jis gali nepalyginamai daugiau – pasitelkdamos...
Filme „Ursus fabriko simfonija“ – žlugusios Lenkijos gamyklos darbininkų istorija
Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ rudens vakarais toliau kviečia...
Urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ kviečia į viešą aptarimą
Spalio antroje pusėje kūrybinių dirbtuvių „Naujamiesčio kodas“ dalyviai — architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, sociologai ir menininkai — pradėjo intensyvius...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia