Jovaras Kelpšas. Nužudykim tabu

Kauno menininkų namuose šiuo metu praktiką atlieka slemeris Jovaras Kelpšas. Vienas jo ėjimų – trijų straipsnių ciklas. Šis – jau paskutinis, pirmąjį ir antrąjį rasite čia ir čia. Kaip sako Jovaras, straipsnių serijos pagrindinė užduotis – paskatinti žmones rašyti ir išbandyti savo jėgas ant scenos: „Tai miksas tarp humoro ir asmeniškų patarimų, kurie buvo sukaupti per kelis metus slemo ir poezijos renginių dalyvavimo ir varžymosi. Kiekvienas straipsnis apima savitą problemą (scenos baimė, idėjų sausra ir tabu griovimas) bei pateikia jai sprendimų remiantis autoriaus patirtimi.“ 

Jeigu netyčia nužudome žmogų – esame žmogžudžiai. Kodėl netyčia? Tai, kad mūsų per daug bastosi šioje žemėje. Vietos trūkumo viešose erdvėse jau nebegali ignoruoti, nes su kiekvienu alkūnės mostu išjungi vis po naują žmogų. Ir jeigu taip, netyčia, kažką galutinai užlenksi?

Pasirinkimų per daug. Yra dar gi tas pasakymas: „Visokių yra – visokių reikia!“ Ir aš čia jau visiškai nesutinku, nes visokių yra ir visokių tikrai nereikia. Pasaulio liaudis turi apie tai žinoti, todėl bet koks vyras, moteris ar antinas ima į savo rankas/sparnus rašiklį ir skleidžia informacija: neonaciai yra didesnė vėžio forma žmonijai nei tikrasis vėžys! Vienintelė teisinga alergija žmogui turėtų būti alergija komunizmui! Kiekvieną mielą ir nemielą žmogų reikėtų skiepyti nuo radikalumo! Apie visas temas galima juokauti, ypač jeigu nuo to įsižeis susireikšminę žmonės! Tai mano tiesos, ir čia mano trumpas kursas kaip galite tapti žodžudžiais.

Dalyvaudamas slemuose ir vesdamas kūrybinį rašymą pastebėjau, kad dažnas skaitovas apsiriboja rašyti ir skaityti tik tam tikromis temomis, kurios dažniausiai būna problemų išsipasakojimas, koks nors autobiografinis tekstas, meilės išpažintis arba gamtos peizažų piešimas. Tai nėra nieko keisto, nes tai temos, su kuriomis dažnai susiduriame. Tokie tekstai įsimintino pėdsako auditorijos klausytojams nepalieka. Na, nebent tavo pažįstamas ryžosi lipti ant scenos ir vis tiek nieko gero su tuo nenuveikti, tada tai prisiminsi – jis ten stovėjo, o ką pasakojo, tai nežinau, svarbu stovėjo. Čia tik pusė darbo! Pamenu, per kai kurias pamokas mokykloj irgi vyravo taisyklė, kad atsistot ir pastovėt prie lentos į nieką neatsakius dar duoda šansų gauti teigiamą pažymį. Tai prie to paties galim ir gatvės apšvietimą pastatyt prie lentos, jis vis tiek išeis į gatves labiau apsišvietęs, nei tam tikri klasiokai. Kažkas va ir daržovę gali padėti į prezidento postą, svarbu tegul ji prinokus raudonuoja ir gražiai atrodo.

Ant scenos užlipti – pusė darbo. Siūlau pažvelgti į šitą galimybę maksimaliai – tai juk vienas iš tų retų šansų, kai turi galimybę kalbėti prieš du šimtus žmonių, ir jie tavęs klausysis. Ne visi, žinoma, nes būna žmonių, kurie pamiegoti ateina į tokius vakarus, nes namie neturi lovos ir kėdžių, tiesiog visada stovi prie stalo ir miega vonioj. Išbraukus tokius asmenis, vis tiek didelis skaičius žmonių atėjo pasiklausyti, ką mes turim gero ar negero, malonaus, juokingo, graudaus ir šiurpaus papasakoti. Visiems laikams reikia įsikalti išminties vinį į savo poetiškas smegenis ir suvokti, kad lipti ant scenos yra dvipusė atsakomybė – tai darai dėl savęs ir dėl publikos. Rašytojai, kurie rašo sau į stalčių ir galvoja, kad tokie tekstai, pasiekę dienos šviesą, kažką palies, yra be galo naivūs. Į sceną reikia tikėti, it ji būtų kokia tai religija, nes ten jau kitas barjeras. Turi galimybę palikti save izoliuotą kūne ir transliuoti viską pro mikrofoną arba tiesiog savo balsą. Tai kodėl reikia kalbėti apie savo žlugusius santykius? Kiek žinau, publikoj nėra profesionalių psichoterapeutų ir jei koks vienas kitas pasitaikys, kuris sušuks: „problema slypi tavo kelnėse“, tai sveikinu – gavai nemokamą terapiją, kurios niekas nenorėjo.

Užtektų tiesiog pasiimti mikrofoną ir surikti: „jei ne tava tėvą skolas aš čia nesleminčiau“ ir tai jau sukeltų daugiau šurmulio. Noriu tuo pasakyti, kad nesvarbu kokia teksto forma, kokia apimtis ir kaip sudėliotas rimas – svarbiausia yra idėja. Aiški ir ryškiai išsakyta idėja teksto pavidalu yra delikatesas ausims. Receptas idėjoms nėra aiškus, todėl eksperimentai atveda į visišką tobulėjimą. Kai pradėjau viešai skaityti savo tekstus, atradau savo rašymo formulę, kuri man leido lengvai kurti tekstus, ir kurį laiką buvau tuo patenkintas, bet štai čia įsivyravo tekstinė stagnacija. Mano tekstai nei blogėjo, nei tobulėjo – o tai yra lygu nuliui. Dėl to žinau, kad eksperimentai atveda prie vingiuoto kelio, kurio eigoje vyksta tobulėjimo procesas. Ne visos naujovės veikia ir tikrai bus nusišnekėjimo atvejų, kurie, manau, labiausiai ir padeda tobulėjimui.

Todėl metas užsiauginti skūrą ir nerti į tabu temas, jautresnes problemas. Tokias intymias kaip suaugusio vyro speneliai, kurie dar nebuvo paliesti liežuvio galiuku. Atimkim tų speniukų nekaltybę!

Manau, kad visuomet yra verta pakalbėti apie religiją. Apie visas religijas ir iš visų pusių, kad įsižeistų ir davatkos, ir budistai. Nereikia visko šmeižti – specialiai iš nieko nesityčiokim.

Jovaras Kelpšas. Ernesto Lylaus nuotr.

Įsižeidžia tie žmonės, kurie jau gimė susireikšminę ir niekad nepasivargino išlipti iš savo švento kokono. Iš tokio kokono išsirita drugelis, bet jo atspalvių koloritas siekia tik pilką spalvą. Kai turim tiek daug skirtingų tikėjimų ir tuo pačiu skirtingų ideologijų, turim ir platų spektrą paneigti arba pagrįsti idėjas. Galima pasinaudoti ir stereotipais. Pavyzdžiui, ne visi kunigai žagina mažus berniukus, nes ne visuomet tam atsiranda galimybių. O juk netyčia ir sumaišyti berniuką su mergaite galima. Kas tada bus? Pats kunigas gali susitraumuoti. Ir čia Vatikano didžiausia gėda. Visi malačiai kunigai ir vyskupai nustumiami į šalį vien dėl tokių religinių išgamų. Pranciškus, va, transliuoja dievo žodį ir keičia sustabarėjusias religines tiesas. Radikali liaudis iš nepasitenkinimo rėkia: „akmenim tokius užmėtyt, kaip senais gerais laikais!“. Gerai, radikale, tada tau dar ir rankas reikia nukapot, nes iš mamos pencijos ėjai gargalio pirkti. Seni geri laikai? Ypač kai dar tas kentas net nemyžo ant svieto ir nežymėjo niekur savo teritorijos. Seni geri laikai bus visas gyvenimas, tik rinkis nugyvent tokį, kad po to netektų gailėtis.

Kaip jau pavaizdavau, religija iššaukia daug diskusijų. Dabar tereikia žengti dar vieną žingsnį ir pradėt kalbėt apie politiką, seksą, psichologines ligas, asocialius asmenis, apie visuomenę ir viską, kas visuomenės nuožiūra yra amoralu. Tuomet pasidarys įdomu ir prieš einant miegot bus apie ką pagalvoti. Kai vedu kūrybinio rašymo dirbtuves, duodu dalyviams užduotį parašyti tekstą mano parinktomis temomis. Neseniai vykusioms dirbtuvėms buvau parinkęs tokias temas: žaginimas, diskriminacija, psichiniai sutrikimai, religija, savižudybė, patyčios. Dalyviai pagal save rinkosi temą ir išreiškė savo nuomonę temos klausimu, bet taip įvyko tik su penkiomis iš šių šešių temų. Nebuvo paminėti psichiniai sutrikimai. Manau, kad ši tema, tikriausiai, yra intymiausia iš mano sąrašo, bet tai nereiškia, kad šią temą reikia padėti į šalį. Asmeniškai man patinka autizmo sutrikimo populizmas. Žodis „autistas“ tapo nuoroda ne į negalią, bet į draugišką įžeidimą. Suprantu šio reiškinio juokingumą, nes sakydamas „autistas“ neturiu galvoje žmogaus su negalia, o labiau pažįstamą žmogų, kuriam galėčiau pritaikyti šį sutrikimą, nes noriu jį patraukti per dantį. Taip pat, manau, kad aiškinti, kodėl tam tikri dalykai yra juokingi, kvaila, tačiau taip vyksta dėl to, kad žmonės yra iracionaliai susireikšminę. Pavyzdžiui, vienas mano draugas Justinas skaldė bajerius apie tai, koks jis yra apkūnus, ir auditorijoje viena panelė dėl to įsižeidė, kadangi ji pati iš savęs pasijuokti negalėtų. Štai kur yra absurdas ir štai argumentas, kodėl kartais reikia paaiškinti humorą. Pasiremdamas interneto platybių informacija konstatuoju faktą, kad žmonės, kurie supranta juodą humorą, turi didesnį IQ, nei tie, kurie jo nesupranta.

Tad štai noriu pasidalinti puikiu mano draugo Juliaus tekstu apie sraiges ir sraigių gyvenimo aktualijas. Kad ir kaip man patiktų antys, turiu pripažinti, kad sraigių pasaulis irgi yra labai įdomus ir pats visai kartais norėčiau pabūti sraige.

Sraigių formos bažnyčioj,
Sraigės meldžiasi lapiniui kryžiui.
Sraigės keikias, sraigės pyksta:
Sraigių pensijos vis nyksta.

Šalia sraigių formos bažnyčios,
Sraigės fotkina be blyksčių:
Šventą sraigių mamą,
Sraigių tėvą, sraigių maną.

Pasakoja, kad sraigių Nojus
Iš visų didžiausias bus herojus.
Kai vėl Dievai papils druskas,
Pasaulis liks išsaugotas

Sraigių motin diena pluša,
Tėvas geras, tiktai girtas žmoną muša.
Bet šeimūnai be skyrybų bus dar,
Nes traumuotų sūnų – sraigių Gustą

Sraigėm nuobodu, tad jos sukūrė sraigių karą,
Sraigių mirtį, sraigių marą
Sraigių tėvas vėl karan išvyksta:
„Reikia ginti sraigių ryžtą“.

Sraigės kitoje pusėj miesto
Vidury dienos padarė siestą
Sraigių gatves puošia dumbliai,
Sraigių kultūriždžiai bedugniai

Kai ant nugaros tau namas, visur plotas,
Sraigių alkas, sraigių koksas.
Sraigės vemia, sraigės glostos,
Sraigių festuos groja sraigių popsas.

Kai ant nugaros tau namas,
Net nereikia emigruoti.
Sraigių skrydžiuos
Net nereikia ploti.

Sraigių Delfy glūdi komentarai,
Už kuriuos baisiau tik sraigių marai.
Sraigių Lukiškėse sraigių pliažas,
Antai sienų sraigių pajūrio koliažas.
Televizijoj sraigių debatai,
Pultų šliužai, ar apgintų sraigių natai?

Siaučia jau korona sraigių,
Sienos uždarytos, neįleisim mes ateivių.
Sraigių teatre tik su kaukėm ploja,
Sraigių bankeriai su kaukėm investuoja.

Sraigių motin dieną jau raudoja,
Dėl sūnaus jos, svainio brolio.
Į sraigių rytus sūnus išvyksta,
Per ilgai jau tėvas nebegrįžta.

Sraigių minios tarė žodį:
„Sraigių klimato kaita nė motais“.
Prie upokšnio juk nekaršta,
Sraigių korporacijos nusuks dar vieną kaštą

Sraigių mieste tęsia siestą:
Šiandien sraigių dienos.
Tik vienuos namuos negers sraigių šampano,
Neišgirsim juoko užu stalo.

Sraigių tėvas vis namo negrįžta
Neužteko sraigių ryžto.

Sraigių reivo išvakarėse atėjo laikas man užbaigti savo trijų straipsnių ciklą skirtą sceniniam skaitymui. Tikiuosi, kad paliečiau skaitančiuosius ne per grubiai – gal tėviškai ar it kunigas per išpažintį. Tose būdelėse liestis negalima, bet juk nesvarbu, niekas ir taip nemato. Nuo skatinimo lipti ant scenos kelionė atvedė prie to, ko publika tikisi iš skaitovo, ir kokios temos nenuobodžios. Studijuodamas lietuvių filologiją sužinojau, kad kiekvienas perskaitytas tekstas pakeičia žmogų, nes tas žmogus automatiškai įsisavina informaciją, kurios prieš tai nežinojo. Jūs visi nuo šiandien į sraiges žiūrėsit kitokiomis akimis. Sėkmės!

Jovaras Kelpšas

Miesto taryba pritarė M. Petrausko scenos meno mokyklos steigimui
Oficialu: Kauno miesto tarybai pritarus, mieste bus įsteigta M. Petrausko scenos meno mokykla. Viena įstaiga sujungs Kauno vaikų ir...
Maršrutas balandžio 20–25 dienoms
ANTRADIENIS, 04 20 Interaktyvus soc. tinklų spektaklis „Mirgėjimas“, 19:30 Online „Mirgėjimas“ – unikalus meninis vyksmas feisbuke. Jis kviečia žiūrovus...
Susipažinkite su 11 idėjų pirmajam lietuviškam filmui įamžinti (Kaune iškils naujas akcentas)
Augančią „Kauno akcentų“ ekspoziciją po atviru dangumi netrukus papildys dar vienas kūrinys, papuošiantis Laisvės alėją. Jis skirtas pažymėti 90...
Artėjančios „VDU kultūros dienos“ – ir virtualiai, ir lauke
2021 balandžio 26–30 dienomis VDU Menų fakultetas organizuoja tradicinį visuomenei skirtą renginį „VDU kultūros dienos“. Jau penktus metus vyksiantis...
Miesto taryba pritarė M. Petrausko scenos meno mokyklos steigimui
Oficialu: Kauno miesto tarybai pritarus, mieste bus įsteigta M. Petrausko scenos meno mokykla. Viena įstaiga sujungs Kauno vaikų ir...
Maršrutas balandžio 20–25 dienoms
ANTRADIENIS, 04 20 Interaktyvus soc. tinklų spektaklis „Mirgėjimas“, 19:30 Online „Mirgėjimas“ – unikalus meninis vyksmas feisbuke. Jis kviečia žiūrovus...
Susipažinkite su 11 idėjų pirmajam lietuviškam filmui įamžinti (Kaune iškils naujas akcentas)
Augančią „Kauno akcentų“ ekspoziciją po atviru dangumi netrukus papildys dar vienas kūrinys, papuošiantis Laisvės alėją. Jis skirtas pažymėti 90...
Artėjančios „VDU kultūros dienos“ – ir virtualiai, ir lauke
2021 balandžio 26–30 dienomis VDU Menų fakultetas organizuoja tradicinį visuomenei skirtą renginį „VDU kultūros dienos“. Jau penktus metus vyksiantis...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia