IX fortas. Skausmas, Viltis, Išsigelbėjimas

Pakeliu riešą – liko 10 minučių iki planuoto susitikimo su IX forto muziejaus darbuotojais. Stoviu kažkur Šilainiuose, kurie visad atrodė kaip kitas Kaunas. Už Neries juk viskas kitaip. Įlipu į taksi, tačiau po kelių minučių suprantu, kad vairuotojas nelabai žino, kur reikėtų važiuoti. Atsiduriu nematytame nuosavų namų rajone.

– Viskas gerai, tiks, – sumurmu, išsiaiškinęs, kad atsidūriau kitoje IX forto teritorijos pusėje.

Tolumoje pamatęs vaikštančius žmones, pasuku jų kryptimi ir susiduriu su spygliuota tvora. Pralindęs pro ją brendu per nenupjautą žolę. Mintyse nusijuokiu, pagalvojęs, kad visa ši situacija gali pasirodyti kaip keista „Pabėgimo į Šoušenką“ versija. Užkopęs į kalną einu palei sutvirtintą griovį, nerimastingai bandydamas įsivaizduoti, kaip viskas atrodė kalėjimo veikimo metais. Dar keli žingsniai, ir kalnas pasitraukia, atidengdamas įspūdingiausią teritorijos dalį – 32 metrų aukščio brutalistinio stiliaus paminklą genocido aukoms.

Mane pasitinka muziejaus gidas Karolis Sabutis. Jam pradėjus pasakoti apie memorialą, žingsniuojame paminklo link. Forto istorija siekia praėjusio amžiaus pradžią. Tai buvo paskutinis užbaigtas Kauno tvirtovės statinys, Pirmojo pasaulinio karo metais taip ir nematęs veiksmo. Būtent dėl šios priežasties jis nepatyrė jokių sužalojimų, o 1924 m. čia buvo įrengtas sunkiųjų darbų kalėjimo skyrius.

Einant pro teritorijoje augančias obelis, pašnekovas pagauna mano žvilgsnį:

– Šioje vietoje kaliniai turėjo savo sodą, šalimais buvo ir jų prižiūrimi daržai. Lietuvą užėmę okupantai naudojo fortą kaip kalėjimą: 1940 metais sovietai čia įrengė Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) persiuntimo punktą, o nuo 1941-ųjų, per nacių okupaciją, fortas veikė kaip mirties stovykla.

Artėjame prie kertinio teritorijos objekto – memorialinio paminklo, skaičiuojančio 33-ius metus. Nors diena jau įpusėjusi, žmonių čia vos keletas. Nepajėgiu atsiminti nė karto, kada būčiau matęs paminklo prieigas sausakimšas.

DSC_7429

Gabrielės Jurevičiūtės nuotr.

– Šio monumento statymo procesas buvo ilgas ir sunkus, – pasakoja Karolis. – Skulptoriaus Alfonso Vincento Ambraziūno bei architektų Gedimino Baravyko ir Adolfo Vytauto Vieliaus projektas laimėjo konkursą tik po 4 etapų, o statybos vyko net 8-erius metus. Įdomu ir tai, kad autoriai išvengė sovietinės simbolikos. Žinau, kad komanda dėl to turėjo problemų, – šypteli.

Pašnekovas pamini ir tai, kad paminklo griaučiams buvo naudojamos metalo konstrukcijos, o išorei – gelžbetonis. Dažnai manoma, kad kūrinys pagamintas iš medžio. Anot gido, tokią iliuziją sukuria faktūra, specialiai parinkta norint suteikti šiltumo griežtam kūriniui. Mažiausia, dešinioji, paminklo dalis pavadinta „Skausmas“, įstrižai kylanti kairioji – „Viltis“, o didžiausioji, papuošta besišypsančiais veidais ir į viršų keliamais kumščiais, – „Išsilaisvinimas“.

Kasmet IX fortą aplanko virš 50 tūkst. žmonių. Pašnekovas pasakoja, kad, be lietuvių, daugiausia čia atvyksta žydų kilmės turistai iš Izraelio, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos.

Karolis pamoja į šalia esančią pievą, kurioje praėjusiame amžiuje vyko masinės žudynės.

– Per trejus metus čia buvo sunaikinta apie 50 tūkst. žmonių – žydų, lenkų, lietuvių, rusų, – tamsyn kalbą pasuka jis.

Grįžtame atgal. Pakeliui kalbamės apie lankytojų požiūrį į fortą. Stebimės jų abejingumu – kai kurie čia atvyksta pasidaryti selfių, pozuoja maivydamiesi.

– Fortas yra ramybės, kone kapinių vieta, todėl ir šunų teritorijoje nebeliko. Nieko blogo, jei kas nors atvyksta daryti meninių nuotraukų, netgi droną paskraidina. Tiesiog reikia suprasti, kur esame, – atsidūsta.

Netikėtai atsiduriame ten, kur ir pradėjome pokalbį.

– Ar dar ilgai nepradės griūti šis miesto turtas? – prieš atsisveikindamas pasiteirauju Karolio.

– Jei statybininkai iš tiesų pylė tiek medžiagų, kiek reikėjo, o ne dalį vogė sau, kaip tada būdavo įprasta, viskas bus gerai, – svarsto gidas ir užbaigia: – Per tris dešimtmečius paminklas net nepradėjo byrėti, tad, manau, kad jis tyliai stebės Kauną dar ilgai.

Gabrielės Jurevičiūtės nuotr.

Gabrielės Jurevičiūtės nuotr.

Motiejaus Ramašausko tekstas publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2017 m. spalio nr. („Monumentas“) rubrikoje „Į temą“

Daugiau gonzo tekstų rasite interviewer.lt

9fortomuziejus.lt

Stiklo meno pliūpsnis Kaune ir Kauno rajone – spalį 
Kauno rajono muziejaus erdvėse Raudondvaryje šį rudenį svečiuosis šiuolaikinis stiklo menas. Čia tarptautinis festivalis „Vitrum 2020 Pulsas“ pristatys parodą...
Maršrutas rugpjūčio 7 – 9 dienoms
PENKTADIENIS, 08 07 „Poezijos pavasaris 2020“. Laureato vainikavimas, 18:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 56-ojo Tarptautinio poezijos...
„Naujojo Baltijos šokio“ staigmena – vengrų šokio spektaklis ant M. Žilinsko dailės galerijos laiptų (interviu)
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ tęsia vasaros šokio programą ir dovanoja dar vieną užsienio kūrėjų darbą. Rugpjūčio...
Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1885 – 1969, prezidentavo 1922 –...
Stiklo meno pliūpsnis Kaune ir Kauno rajone – spalį 
Kauno rajono muziejaus erdvėse Raudondvaryje šį rudenį svečiuosis šiuolaikinis stiklo menas. Čia tarptautinis festivalis „Vitrum 2020 Pulsas“ pristatys parodą...
Maršrutas rugpjūčio 7 – 9 dienoms
PENKTADIENIS, 08 07 „Poezijos pavasaris 2020“. Laureato vainikavimas, 18:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 56-ojo Tarptautinio poezijos...
„Naujojo Baltijos šokio“ staigmena – vengrų šokio spektaklis ant M. Žilinsko dailės galerijos laiptų (interviu)
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ tęsia vasaros šokio programą ir dovanoja dar vieną užsienio kūrėjų darbą. Rugpjūčio...
Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1885 – 1969, prezidentavo 1922 –...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia