Integruoto šokio teatro meno vadovė: „Visuomenė susideda iš įvairių žmonių, o tai turėtų atsispindėti ir kultūroje“

Nuoširdžios šypsenos, apsikabinimai ir gebėjimas išreikšti save man visada primena apie žmogišką šilumą ir norą dalintis. Ir net ne taip svarbu, ar džiaugsmu spindi artimi draugai, pažįstami, o gal visai nepažįstami žmonės, vaikai ar senoliai, vyrai ar moterys, žmonės su negalia ar be jos. O geriausia dalis yra tai, kad džiaugsmas yra tarsi užkrečiamas – gal todėl pagavau save besišypsančią po matytų „Young Amici“ dirbtuvių. Tai, kuo užsiima šis integruoto šokio teatras iš Anglijos, yra neabejotinai svarbu ir reikalinga. Visų pirma dėl to, kad „Young Amici“ šokių pamokos teikia dalyviams nuoširdų, ko ne vaikišką, džiaugsmą. Taip pat tai saugi erdvė, kurioje tiek profesionalūs šokėjai, tiek žmonės su negalia gali laisvai išreikšti save be jokios baimės, tačiau su pagarba vienas kitam. „Young Amici“ griauna sienas ir tiesia tiltus tarp žmonių su negalia ir be jos bei skleidžia idėją, kad kiekvienas gali tapti puikiu šokėju ir turėtų rasti savo vietą šioje meno srityje. 

Gruodžio 4, 5, 6 dienomis Kaune vyko integruoto šokio dirbtuvės „Young Amici Lab“. Šį projektą organizavo ,,Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programa „Visi kaip vienas“, kaip Kauno savivaldybės inicijuoto žmonių su negalia mėnesio dalį. Trijų dienų trukmės dirbtuvėse „Young Amici“ instruktorės iš Londono su profesionaliais šokio teatro „Aura“ šokėjais ir žmonėmis su negalia dalinosi žiniomis apie integruotą šokį ir jo metodus. Iniciatyvą vainikavo neformalus pasirodymas, demonstruojantis darbo rezultatus, bei atvira diskusija su dalyviais ir žiūrovais. Su „Young Amici“ meno vadove Ingrid Molinos bei šokio pamokų asistentėmis Rosie Leak ir Vasara Visockaite pasikalbėjome apie teatro tikslus ir rezultatus bei asmeninį ryšį su šokiu.

Akimirka iš „Young Amici Lab“. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Kaip įsikūrė „Amici“ šokio teatras ir kokia yra jo pagrindinė misija?

Ingrid: „Amici“ buvo įkurtas dar 1980 metais, o nuo 2001-ųjų teatrą prodiusuoja „Turtle Key Arts“. Viskas prasidėjo nuo Wolfgango Stange‘o – „Amici“ įkūrėjo, meno vadovo ir choreografo. Pradžioje jis dirbo su viena šokėjų grupe, kurią sudarė žmonės turintys regos negalią. Vėliau susidarė ir antroji grupė žmonių su mokymosi negalia. Po kurio laiko atsirado trečioji Wolfgango mokoma trupė šokėjų be negalios. Choreografas nusprendė visas šias grupes sujungti į vieną, ir taip gimė „Amici“ teatras. Šiandien Wolfgangas Stange‘as yra laikomas vienu iš integruoto šokio pionierių Jungtinėje Karalystėje. Šis projektas skleidžia idėją, kad šokis gali ir turi būti integruotas, nes visuomenė susideda iš įvairių žmonių, o tai turėtų atsispindėti ir kultūroje.

Kaip kiekviena iš jūsų prisijungė prie šio projekto?

Ingrid: Tuomet studijavau Middlesex universitete, ir pirmaisiais metais pasirinkau modulį apie bendruomenės šokį. Kaip šokėja su negalia, aš tuomet neturėjau jokio kito kelio eiti pirmyn. Tada sutikau Rosie bei kitus „Amici“ narius. Jie mane be galo įkvėpė, ir aš jaučiau, kad tai galėtų būti vieta, kur aš būčiau reikalinga. Nuo tada šoku su šiuo teatru, o prieš tris metus gavau pasiūlymą tapti „Young Amici“ padalinio meno vadove. Ši trupė tęsia „Amici“ šokio teatro tradicijas ir dirba su 11 – 25 metų amžiaus žmonėmis: kviečia juos į nemokamas pamokas ir pristato pasirodymus.

Vasara: Aš Lietuvoje baigiau baleto mokyklą ir kelis metus čia šokau, tačiau vėliau išsikrausčiau į Londoną. Tuomet galvojau, kad mesiu šokį visiems laikams, tačiau iš draugės, dirbančios Lietuvos šokio informacijos centre, gavau žinutę apie nemokamas šokių pamokas. Taip aš nusprendžiau nueiti į „Young Amici“ teatrą ir, žinoma, vėlavau į pamoką, nes Londone neįmanoma nevėluoti (juokiasi). Įbėgau į klasę, o visi dalyviai jau stovėjo uždarame rate. Tada neturėjau nė menkiausio supratimo, kas vyksta, bet bijojau, kad tai bus dar viena šiuolaikinio šokio pamoka, kur visi bando pasirodyti geresni vieni už kitus, o būtent to ir norėjau išvengti. Vis dėlto, mane greitai pakvietė prisijungti ir nors jaučiausi labai pasimetusi ir drovi, pamoka man labai patiko, joje nebuvo nieko pretenzingo. Dabar šiai trupei priklausau jau beveik dvejus su puse metų.

Rosie: Aš pradėjau šokti klasikinį baletą, kai man buvo penkeri, o būdama dvylikos ėmiau groti fleita. Aš visuomet norėjau būti šiuolaikinių šokių šokėja, tačiau vėliau ilgam atitolau nuo muzikinių menų. Viską pakeitė matytas „Amici“ teatro pasirodymas „20/20“, kurio choreografiją kūrė Wolfgangas Stange‘as. Tuomet sau pagalvojau: „Aš irgi noriu būti tokia, kaip šokėjai ant scenos“. Prie „Amici“ šokio teatro prisijungiau jau įžengusi į ketvirtąją dešimtį ir šoku iki dabar. Po kelerių metų teatre Wolgangas pasiūlė man prisijungti prie „Young Amici“. Jis nuvedė mane pas Ingrid ir sakė, kad mes būtume puiki komanda. Tai, ką mes darome šiandien, man išties labai patinka, mus supa tiek daug nuostabių žmonių, ir tai be galo smagu.

Akimirka iš „Young Amici Lab“. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Koks jūsų įsimintiniausias momentas, susijęs su „Amici“ šokio teatru?

Rosie: Man teko lankytis daugybėje šalių, tačiau šios kelios dienos Lietuvoje atmintyje tikrai išliks ilgam. Man čia labai patinka. Aš esu dirbusi Japonijoje, Škotijoje, Airijoje, JAV ir Ukrainoje. Tačiau, su „Young Amici“ Lietuvoje lankausi pirmą kartą, ir man tai be galo daug reiškia. Šios dirbtuvės man leido pasijusti reikalinga, ypatinga ir išties savo srities profesionale.

Vasara: Man labiausiai įsiminė pirmasis mano pasirodymas su „Young Amici“ Londono Menų paviljone. Kai tik pradėjome šokti, nualpo vienas žmogus, ir visi pradėjo ieškoti daktar. Tuomet šokis buvo trumpam sustabdytas, tačiau iškart po to, kai žmogui buvo suteikta pagalba, mes tęsėme pasirodymą. Tuomet pagalvojau, kad būtent taip tokioje chaotiškoje situacijoje turėtų elgtis profesionalai. Taip pat manau, kad „Amici“ teatras man padėjo išgyventi Londone. Pritapti ten buvo labai sunku, nuolat jaučiausi, tarsi šis miestas bando mane praryti. „Amici“ man suteikė platformą, kur jaučiuosi saugi ir ne viena, o kaip bendruomenės dalis.  

Ingrid: Labai sunku išsirinkti tik vieną momentą, tačiau, sakyčiau, kad man tai buvo pirmasis susitikimas su Rosie ir „Amici“ šokėja Elaine. Ši pažintis pakeitė viską iš esmės: mano gyvenimą ir mano požiūrį į šokį, aš pirmą kartą suvokiau, kad galiu tapti profesionalia šokėja ir kad yra tiek daug bendraminčių, su kuriais kartu galiu dirbti.

Kaip integruotas šokis gali būti naudingas žmonėms su negalia bei profesionaliems šokėjams?

Vasara: Šie užsiėmimai kalba apie buvimą kartu ir mokymąsi vieniems iš kitų. „Young Amici“ man atvėrė akis. Aš iš šios veiklos gaunu daug daugiau, nei pati galiu duoti. Šio teatro principas yra grįstas abipusiu dalinimusi. Profesionalūs šokėjai čia gali išmokti neįprastų kūno valdymo technikų ir tiesiog geriau suprasti ne tik savo, bet ir kito žmogaus kūną. Šokdamas tokioje įvairialypėje trupėje patenki į netikėtą, tačiau labai įdomią kūrybinę atmosferą. Būtent šis kūrybiškumas ir yra „Amici“ magija.

Akimirka iš „Young Amici Lab“. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Koks buvo pagrindinis dirbtuvių Kaune tikslas? Ką spėjote nuveikti per tris dienas?

Ingrid: Pagrindinis tikslas buvo atvežti integruoto šokio idėją į Kauną ir užmegzti dialogą, kurio metu galėtume pasidalinti savo sukauptomis žiniomis bei technikomis. Taip pat mums buvo svarbu žmonėms su negalia suteikti galimybę tapti profesionalių šokio dirbtuvių dalimi. Užsiėmimuose dalinomės savo metodologijomis ir prieigomis prie integruoto šokio – rengėme kūrybines užduotis, kurios vėliau tapo choreografijomis, rodytomis pasirodymo metu.

Vasara: Noriu pasidalinti pora pastebėjimų iš šių keleto dienų. Viena „Auros“ šokėja dirbtuvių metu mums sakė, kad ši praktika neturėtų būti laikoma specialia, ji turėtų tapti įprasta. O kitas vaikinas džiaugėsi matytu mūsų interviu, nes jo metu nebuvo skundžiamasi, kaip viskas yra blogai ir sunku, o tiesiog pagarbiai parodyta, ką žmonės su negalia ir be jos gali sukurti kartu. Toks požiūris yra labai svarbus kalbant apie žmonių su negalia integraciją į menus ir į visuomenę iš esmės. Mes labai džiaugiamės, kad šia idėja mes galėjome dalintis Kaune ir atradome bendraminčių.

Kas turėtų sekti šias dirbtuves? Ar turite minčių, kaip integruotas šokis galėtų Lietuvoje būti vystomas toliau?

Ingrid: Kai planavome šį projektą su „Kaunas 2022“ komanda, iš karto mąstėme apie jį kaip ilgalaikę iniciatyvą, o ne vienkartines dirbtuves. Galbūt sekantis žingsnis galėtų būti šokėjų iš Lietuvos vizitas Londone arba, jei tai būtų geriau, mes galėtume sugrįžti. Išties norisi palikti Lietuvoje sėklą, iš kurios galėtų išaugti stipri integruoto šokio tradicija.

Justė Vyšniauskaitė

17-ojo „Kaunas Photo“ preliudijoje: Brazilijos lietuvės įžvalgos į Kražių kasdienybę
Kražių festivalis ir fotomeno festivalis „Kaunas Photo“, rugpjūčio 15 d. 19 val. Kražių kultūros centre atidaro lietuvių kilmės brazilų...
Vizualaus programavimo dirbtuvėse „Pure Data“ – grojimas augalais 
Birželio mėnesį Kauno menininkų namuose įvyko programavimo dirbtuvių ciklas. Penkių šeštadieninių susitikimų metu buvo mokomasi dirbti vizualaus programavimo kalba...
Pažaislyje – įžanginis „Purpurinio vakaro“ koncertas su „Baltuoju Kiru“ bei „Gražia ir ta galinga“
Tradicija tampantys kultūros festivalio „Purpurinis vakaras“ įžanginiai koncertai Pažaislio liepų alėjos vakaruose džiugins ir šiais metais. Likus savaitei iki...
Maršrutas rugpjūčio 10 – 13 dienoms
PIRMADIENIS, 08 10 Filmas „Įtūžęs“ (Unhinged),  „Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Trileris pasakoja apie įpykusią vairuotoją, papypsėjusią vyriškiui,...
17-ojo „Kaunas Photo“ preliudijoje: Brazilijos lietuvės įžvalgos į Kražių kasdienybę
Kražių festivalis ir fotomeno festivalis „Kaunas Photo“, rugpjūčio 15 d. 19 val. Kražių kultūros centre atidaro lietuvių kilmės brazilų...
Vizualaus programavimo dirbtuvėse „Pure Data“ – grojimas augalais 
Birželio mėnesį Kauno menininkų namuose įvyko programavimo dirbtuvių ciklas. Penkių šeštadieninių susitikimų metu buvo mokomasi dirbti vizualaus programavimo kalba...
Pažaislyje – įžanginis „Purpurinio vakaro“ koncertas su „Baltuoju Kiru“ bei „Gražia ir ta galinga“
Tradicija tampantys kultūros festivalio „Purpurinis vakaras“ įžanginiai koncertai Pažaislio liepų alėjos vakaruose džiugins ir šiais metais. Likus savaitei iki...
Maršrutas rugpjūčio 10 – 13 dienoms
PIRMADIENIS, 08 10 Filmas „Įtūžęs“ (Unhinged),  „Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Trileris pasakoja apie įpykusią vairuotoją, papypsėjusią vyriškiui,...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia