Indiškų švenčių skoniai Kaune. Pažintis su P. Challapalli

Vos prieš 5 mėnesius Girstupio gatvėje įsikūrusio indiško restorano „Challapalli“ duris man pravėrė šios autentiškos vietos šeimininkas Phaneendranathas Challapalli. Svajojęs gyventi Prancūzijoje, 2016 metais magistrantūros studijoms pašnekovas nusprendė pasirinkti Kauno technologijos universitetą ir liko čia vedamas svajonių, meilės maisto gamybai bei naujam miestui – Kaunui.

Iš Tenalio miesto, esančio Indijos Andhra Pradešo valstijos Guntūro rajone ir garsėjančio menu, kultūra bei drama, kilęs Phaneendranathas, Kauną pamilo iškart: „Prieš atvykdamas čia, lankiausi Paryžiuje, tačiau ilgainiui supratau, kad tas miestas – ne man. Ten visko buvo tiesiog per daug. Kaune jaučiausi daug patogiau ir ramiau, todėl po trejų čia praleistų metų išdrįsau pradėti savo verslą.“

Rodydamas spalvingus Indiją primenančius paveikslus, puošiančius „Challapalli“ restorano sienas, savininkas ir virtuvės šefas Phaneendranathas pasakojo, kad tai – svajonė, mintyse kasdien kirbėjusi pastaruosius šešerius metus. Dar gyvendamas Indijoje, kiekvieną sekmadienį pašnekovas gamindavo maistą bažnyčiai, kurioje lankydavosi kartu su šeima – ten pamažu ir prasidėjo gaminimo didesnėms žmonių bendruomenėms kelionė. 

Įgūdžių neapleido ir persikraustęs į Kauną, mat bent kartą per mėnesį Lietuvos krikščionių studentų bendrijos renginiuose jis gamindavo visiems nariams: „Kiekvieno renginio metu stengiausi ruošti skirtingus, daugelio dar neragautus patiekalus. Buvo įdomu stebėti aplinkinių reakcijas ir išklausyti pastabas, į kurias atsižvelgėme sudarydami restorano „Challapalli“ meniu. Tiesą sakant, galvodamas apie verslo kūrimą, ilgai svyravau tarp keleto visiškai nesusijusių sričių, tačiau šie potyriai ir aplinkinių palaikymas padėjo suvokti, kad gebu gaminti maistą, patinkantį ne tik mano šeimai, bet ir kitiems. Tai ir pamaniau – kodėl gi neįkūrus indiško restorano Kaune?“

Patys pirmieji Phaneendranatho žingsniai kulinarijos link žengti namų virtuvėje, kai padėdavo mamai ruoštis įvairiausioms šventėms, kurių Indijoje per metus būna labai daug. Ne tik pačių švenčių, bet ir joms ruošiamo maisto. Įsivaizduokite, 4 ar 5 asmenų šeimos kaskart laukia mažiausiai 15 patiekalų degustacijos, kurių ruošimui prireikia net 18 skirtingų rūšių prieskonių. Švenčių laikotarpiu didžiulis dėmesys visuomet skiriamas vegetariškiems skoniams, kurių kasdieniame indų maisto racione dažnai neišvysime, ir vienam kitam patiekalui su mėsa. Dažniausiai šventės trunka savaitę, o kartais netgi ilgiau, tad būna ne tik kuo pasigrožėti, bet ir ko paskanauti.

Spalio 26 dieną prasidėjo Dašera (angl. Dussehra), trunkanti net devynias dienas. Pasirodo, tai viena svarbiausių metų švenčių, per kurią, tikima, prabunda dievai, o žmonės gali užsiimti žemės ūkio ir kariniais reikalais. Iš pašnekovo pasakojimų mane labiausiai suintrigavo tradicinė indų šventė Dyvalis (angl. Diwali) – ji ypač svarbi hinduistams, sikhams ir džainams. Tai lyg šviesų pynė, skirta pasidžiaugti gėrio pergale prieš blogį. Vienas pagrindinių šios šventės akcentų – lemputės, žvakės ir fejerverkai, nuspalvinantys visą padangę. Phaneendranathas minėjo, kad visas pagrindines indų šventes jis stengiasi švęsti, nesvarbu kur būtų – tai labai svarbi jo gyvenimo dalis. „Challapalli“ restorane lapkritį kartu su kolegomis jie ketina surengti ir tradicinės Dyvalio šventės minėjimą, kuriame lankytojus pasitiks ne tik su gardžiais patiekalais bei skanėstais, bet ir su šviesomis (deja, Lietuvoje įvestas karantinas, tad šventė, minima lapkričio 14-ąją, atidėta smagesniems laikams, bet vakarienę iš „Challapalli“ tikrai galite užsisakyti, – red. past.)

Buvau skaičiusi, kad pagal Indijoje vyraujančias tradicijas moterys yra atsakingos už patiekalų ruošimą ir pateikimą visai šeimai, nes tai laikoma didžiausiu malonumu ir privilegija. Bet, anot Phaneendranatho, visa tai praeityje ir didžiulio skirtumo nebėra – dabar svarbiausia pačių žmonių noras ir gyvenimo būdas. Dėl to restorane „Challapalli“ klientams maistą gamina ir retkarčiais žmones aptarnauja pats restorano savininkas, apie tai nedrąsiai svajojęs daugelį metų.

Monika Balčiauskaitė

Arvydo Čiukščio nuotr.

Interviu publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2020 m. lapkričio nr. „Šventės“. Skaitmeninį žurnalo archyvą rasite čia

 

Vakarėlis turi tęstis, arba „Prisukamo Abrikoso“ istorija
Ankstesniuose žurnalo numeriuose jau esame aptarę, kaip šoko ir linksminosi kaunuomenė praėjusio amžiaus antroje pusėje ir šio pradžioje. Nuo...
Jeigu švęsti, tai su visu kolektyvu! Pasakoja Auksė Petrulienė (fotogalerija)
Kolektyvo šventė su tūkstančiais žmonių! Skamba neįtikėtinai, tačiau taip įvairiausias progas minėdavo Lietuvos fabrikų bendruomenės. Su šokiais, muzika, savadarbiais...
Ir kas gi iš tiesų tas Vytenis Jakas? 
Kartais stebi žmogų iš tolo, skaitai apie jį, matai jo darbus, ir vis neapleidžia mintis, kad norėtumei jį pažinti...
Kauno miesto istorijos žaidimai su Kęstučiu Ignatavičiumi (interviu)
Kauno senamiestyje esančioje Benediktinių gatvėje lankiausi pirmą kartą – pokalbiui į svečius mane pasikvietė daugeliui puikiai pažįstamas Kauno rotušės...
Vakarėlis turi tęstis, arba „Prisukamo Abrikoso“ istorija
Ankstesniuose žurnalo numeriuose jau esame aptarę, kaip šoko ir linksminosi kaunuomenė praėjusio amžiaus antroje pusėje ir šio pradžioje. Nuo...
Jeigu švęsti, tai su visu kolektyvu! Pasakoja Auksė Petrulienė (fotogalerija)
Kolektyvo šventė su tūkstančiais žmonių! Skamba neįtikėtinai, tačiau taip įvairiausias progas minėdavo Lietuvos fabrikų bendruomenės. Su šokiais, muzika, savadarbiais...
Ir kas gi iš tiesų tas Vytenis Jakas? 
Kartais stebi žmogų iš tolo, skaitai apie jį, matai jo darbus, ir vis neapleidžia mintis, kad norėtumei jį pažinti...
Kauno miesto istorijos žaidimai su Kęstučiu Ignatavičiumi (interviu)
Kauno senamiestyje esančioje Benediktinių gatvėje lankiausi pirmą kartą – pokalbiui į svečius mane pasikvietė daugeliui puikiai pažįstamas Kauno rotušės...
Patys skaitomiausi
Muziejaus trečiadienis: „Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“
Vos prieš 5 mėnesius Girstupio gatvėje įsikūrusio indiško restorano „Challapalli“ duris man pravėrė šios autentiškos vietos šeimininkas Phaneendranathas Challapalli. Svajojęs gyventi Prancūzijoje, 2016 metais magistrantūros studijoms pašnekovas nusprendė pasirinkti Kauno technologijos universitetą ir liko čia vedamas svajonių, meilės maisto...
Daugiau
Globoja
Leidžia