Įkvėpimas namų teatrui. Pjesė „Į Kauną!“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiantis Judaikos tyrimų centras neseniai publikavo tarpukariu jidiš kalba parašytos pjesės „į Kauną“ vertimą į lietuvių kalbą. Vertimo autorė, centro bendradarbė Goda Volbikaitė parengė ir išsamią įžangą į pjesę, galbūt kai kam tapsiančia ir įvadu į anuometinį Kauno žydų literatūros pasaulį. O pati pjesė gal taps laisvalaikio užsiėmimu? Didesnė šeima be vargo pasiskirstys vaidmenimis! Dėkojame Judaikos tyrimų centrui ir G. Volbikaitei už leidimą pasidalinti pjese (originale ji publikuota dviem dalimis, bet mes patogumo dėlei sudėjome jas kartu) ir įvadu. Gero skaitymo ir (ar) vaidinimo.

Daugeliui yra gerai žinomas 1919—1940 m. Kaune sionistų leistas dienraštis Yidishe shtime (jid. Žydų balsas, LNB kolekcija), be didesnių pertraukų ėjęs visą tarpukarį ir tuo laikotarpiu išlikęs kone pagrindiniu žydų spaudos organu. Visų pirma, jis informavo apie politinius užsienio ir Lietuvos įvykius, žydų visuomenės reikalus, skelbė apie mieste organizuojamus renginius. Tačiau karts nuo karto čia atsirasdavo vietos ir literatūros kūriniams. Tiesa, neretai jie buvo skirti plačiajam skaitytojų ratui ir pasižymėjo labiau pramoginiu turiniu.

Tokia yra ir nedidelė Motelės slapyvardžiu pasirašyta pjesė arba „dviejų paveikslų scenos vaizdelis“ pavadinimu „Į Kauną!“ Ji publikuota dalimis 1927 m. kovo 11 d. ir 14 d. numeriuose. Nors ir nepretenduoja į aukštą meninį lygį, ši pjesė įdomi tuo, kad atliepia svarbias to meto temas. O kad galėtume iš šiandienos perspektyvos suvokti jos šmaikštumą, turime bent kiek nusimanyti tarpukario žydų literatūros kontekste.

Taigi pjesėje užčiuopiamos trys anuometinei Kauno žydų literatūrai svarbios temos: „naujosios moters“, migracijos iš štetlo į modernų didmiestį Kauną, svetimumo patirčių mieste. Laikinosios sostinės žydų rašytojai ir rašytojos dažnai pagrindine savo kūrinių veikėja rinkosi stiprią, savarankišką moterį, įkūnijančią feministinį idealą. Tokios, pavyzdžiui, yra Judikos (tikr. Jehudisė Cik) veikėjos poetinių tekstų rinkinyje Naye tsayt (jid. Naujas laikas, 1923) ir dramoje Mentsh un tsayt (jid. Žmogus ir laikas, 1926) ar Kalmeno Zingmano romano Oyfn shvindltrep (jid. Ant sraigtinių laiptų, 1926) personažė. Tai — moterys, kurios siekia išsilaisvinti iš patriarchalinės santvarkos primetamų socialinių vaidmenų, gina savo vertybes, nepalūžta sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis.

Perėjimą iš tradicinio į modernų būvį to meto žydų literatūroje dažnai simbolizuoja išvykimas iš bendruomeninio štetlo/ provincijos į didmiestį. Lietuvos autoriai šiai transformacijai pavaizduoti, be abejo, pasitelkdavo žydiškus Lietuvos miestelius ir — kaip priešpriešą šiųjų socialinei sanklodai — tarpukario laikinąją sostinę Kauną (kartais tik numanomą, o kartais ir konkrečiai įvardytą). Antai Zingmano romano veikėja Nechomė Lichtenštein, užaugusi miestelyje prie Nevėžio, atsisako paklusti tėvų valiai ir tekėti už jai parinkto turtingo pažįstamo jaunikio ir nusprendžia vykti į Kauną studijuoti universitete, pati užsidirbti pinigų, nuomotis kambarį, susirasti draugų, — revoliucingas žingsnis ano meto visuomenėje. Tokie pasirinkimai susiję ir su naujais iššūkiais: didmiesčio anonimiškumu, nepritekliais, vienatve.

Kviečiame skaityti apie jidiš kalba parašytos pjesės „Į Kauną!“ veikėjos Cipės apsisprendimus. Kuo gi jai baigėsi kelionė į laikinąją sostinę?

Į Kauną!

(dviejų paveikslų scenos vaizdelis)

Cipė – provincijos mergelė

Michelis – bernužis iš to paties miestelio (štetlo)

Sašė – Kauno vaikinas

Mašė – Kauno mergina

Vaikinai ir merginos.

Pirmas paveikslas

Cipės kambarėlyje susirinkę vaikinai ir merginos.

Mergina: Ir ką gi, Cipe? Išvažiuoji?

Vaikinas: Apsėdo ją, matyt, šėtonas.

Cipė: Ir ko gi ne? Ką jūs? Dar pamatysit! Ne jūsų reikalas iš viso!

Gana laikytis į sijoną įsikibus mamai

Gana žiūrėt, kaip bėga metai

Geriausieji gyvenimo skylėj šioj,

Kurios jau niekas nebeprisimins rytoj.

Nesu aš jau tokia naivi,

O kiek pakeisti aplinką godi.

Kažkiek po didelį pasaulį pasivažinėti,

Ir, kas patinka, tuo užsiiminėti.

Vaikinas: Pakenkti, žinoma, negali tai,

Bet ką gi sakė tau tėvai?

Cipė: Nuo laiko atsilikę jie seniai.

Ką gi supranta jie bendrai?

Visoms ligoms jiems vienas vaistas —

Vedybos, vyras, vaikas.

O jei merginai norisi kitų dalykų,

Ugdytis, lavintis ir mėgautis gyvenimu,

Tuoj riksmas, triukšmas, bildesys:

„Kas tau iš to? Ar šitaip gausi vyrą?“

Kitaip suprasti jie net nemėgina.

Michelis: Na, žinoma, tiesa, nors man nerūpi,

Juk net Šekspyras sakė, moters „ne“ —

Dar ne pasaulio pabaiga.

Cipė: Nuo tavo sąmojo toks tvaikas

Kaip kad nuo Basės Libės pyragaičių.

Michelis: Cha chaKaip taikliai!

Betgi sakau tau aiškiai, atvirai:

Jūs tokios pačios kaip ir jūsų mamos esate tiktai.

Ir kas gi bus, kai tu jau išvažiuosi?

Ar didis skirtumas tarp čia ir ten?

Vienintelis dalykas, ko galbūt išmoksi —

Tai šokti. O daugiau — kažin.

Cipė: Ir šoksiu. Tu — dainas rašysi.

Michelis: Pažvelk, ji kalba kaip iš rašto,

Bet iš tiesų gal ir nėra prasmės

Trūnyti čia, miestelyje be ateities.

Tik ką gi veiksi, kai tenai nuvyksi?

Dėl pragyvenimo gi reik kažką daryti!

Prarasti kad galėtum, turi užpelnyti!

Manai, siųs iš namų kas tau?

Na, ne, Kaune aš laimės nematau!

Cipė: Man laimės ir nereikia,

Reikia — laisvės! Ką čia daug plepėti?

Esu sveika, suaugusi ir kalbą moku.

Turtingo vyro neieškosiu.

Koks darbas pasitaikys, tokį imsiu,

Nereikia juoktis, išgyvensiu.

Aišku?!

Vaikinas: Aš irgi taip daryčiau, jei tik būčiau sugalvojęs.

Mergina: Na, žinoma, ištrūkti. Kol nevėlu, kol dar greitos kojos.

Cipė: Štai pagaliau ir jūs susiprotėjot,

Tik ką, Michele, reiškia tamstos šypsenėlė?

Michelis: Oi, ne, nesijuokiu. Jau susipratome ir mes,

Kad kuo greičiau iš čia reik tept slides.

Tai ką, atėjo laikas atsisveikint?

Bet ne. O kam? Pasimatysim ten!

Cipė: Ach, eikš, duok ranką. Ateikite visi greičiau!

Norėtųs pasimėgauti gyvenimu labiau.

Prašau, prie stalo. Pripildykit taures.

Pamirškit liūdesį ir baimes, ir abejones.

Išgerkim už naujas žinias!

Vaikinas: Už Cipę! Už jos išvyką Kaunan!

Michelis: Ir aš pakelsiu taurę už pasilikimą ten ilgam!

Tai į sveikatą aš tariu, lechaim*!

Visi: Lechaim! Lechaim! Lechaim!

Antras paveikslas

Po trijų mėnesių. Kaune, Mašės kambaryje.

Pirmas vaikinas: O kaip jūs manote, panele…

Ach, taip, panele Cipe. Man jūsų vardas vėl užkrito.

Mūs šiuolaikinė mergina turi pasižymėt drąsa.

Beje, ar teko jums skaityti knygą „Vieniša“?

Antras vaikinas: Dama ji rafinuota ir protinga…

Cipė (pavargusi ir išblyškusi): Neteko, ne.

Bet suprantu aš jūsų mintį…

Sašė: Ko gi, panele, esate tokia liūdna?

(pasilenkia arčiau)

Ir apsiverkus lyg, ar ne?

Mašė: Pažvelkit tik, jau ją kabina.

Graži jūs esat mergina, bet ir šalta —

Tarsi iš gipso būtumėte nulieta.

Cipė: O kas jums darbo? Jeigu ir šalta,

Tai tiktai dėl savęs, tik sau,

aš nieko kito netrukdau.

Sašė: Panelė Cipė maloni, graži.

Palikit juos. Eime su manimi.

Mane prie jūsų tarsi traukte traukia.

Papasakokite, ar esat meilę jautus?

Cipė: Yra miestelyje toksai Michelė…

Pirmas vaikinas: Ir jūs su juo skanavote bandelę…

Mašė: Cha cha! Jūs netgi surimavot.

(Visi juokiasi)

Sašė: Nutilkite, laukiniai! Baikit mandravot.

Neleidžiat persimesti su žmogum žodžiu —

Tai ką jūs darėte toliau su Micheliu?

Cipė (vis labiau blykšdama)Nieko. Bet jis mane įspėjo,

Kad nevažiuočiau, prašė ir įkalbinėjo.

Na, ko parūpo jums provincijos mergaitė?

Savo miestelyje buvau aš karalaitė.

O čia…

Mašė: Šaunuolė, ji šaunuolė! Panele Cipe,

Jūs protinga, panaši net į vienišę.

(Prieina, paglosto jai galvą)

Bet ar jūs žinote, kas dar labiau jums tiktų?

Antras vaikinas: Jei pasimėgaut miesto nuodėmėm sutiktų…

(Ima ją grabalioti)

Cipė: (Skelia jam antausį, visi pašoka)

Antras vaikinas: Ėhė, juk tai tiktai juokai.

Cipė: Na, aš juk irgi nerimtai.

Sašė: Įsižeidėt? Supykot?

(Trenkia į stalą)

Ė, draugužiai, ką gi darom? Sotus kalbom nebūsi.

Nuo tuščio stalo džiaugsmo irgi nepajusi.

Ko tylite? Atsigaivinsim? Na, sakykit!

Tiktai trumpai. Surengti siūlau aš pikniką!

Pirmas vaikinas (pagyvėjęs): Piknikas — tai labai gerai,

Ir dar išgerti būtų neblogai.

Antras vaikinas (pagyvėjęs): Tikrai, pasidarykime baliuką,

Reikėtų mums išlenkti po stikliuką!

Mašė: Kieno gi garbei švęsim? Turbūt mano?

Sašė: Ne, pirmenybė kam kitam. Manau, kad tavo.

(Parodo į Cipę)

Tu — šeimininkė. Ji — viešnia.

Parodysim, ką sugebame čia.

Na, jau gana, gana, užteks plepėti.

Pirma mergina: Tai ką nupirkti? Aš galiu pradėti.

Sašė: Tiktai trumpai: labiausiai reik kažko išgert, ar ne?

Antra mergina: Šampano! Šampano! Šampano greit eime!

MašėO man norėtųsi stiproko vyno!

Pirmas vaikinas: Gal tuziną alaus, ir būtinai — degtinės!

Antra vaikinas: Tai bent paūšim, iki paryčių.

Sašė: Ramiau, ramiau. Yra čia ir kitų žmonių.

Paklauskim draugės: ko norėtum tu?

Cipė (sumišusi): Man tie dalykai nesvarbu.

Nuo alkoholio aš nebeapsvaigstu…

Visi: Cha, cha! O tai nuo ko daugiau?!

Sašė: Na, nepradėkit. Ji apsigalvos vėliau…

Tai tęsiame toliau, ar ne?

Manykime, su gėrimais baigta šneka.

O užkandos? Tegu kiekvienas pasakys,

Tiktai trumpai, ko geidžia jo širdis.

Mašė: Aš siūlau dešrą arba šprotus.

Pirma mergina: Kapotas kepenėles, kiaušinius, kompotą.

Antra mergina: Aš agurkus ir silkę marinate.

Pirmas vaikinas: Man irgi marinuotos silkės trūktų.

Antras vaikinas: Tai bent paūšim, kad net dūmai rūktų!

Sašė (Cipei): O jūs? Kiti gal patylės.

Paklauskim, ko panelė Cipė panorės?

Cipė (šypsodama): Nepasakysiu nieko naujo aš.

Jei bus kažko užkąsti ir išgerti, man pakaks…

Sašė: Aha, užkrimsti ir nuplaut su kuo, kad būtų?

Ką gi, chebryte, o kokie jūs reikalai…

Na, pavyzdžiui… Su pinigais?

Visi: (Sumišę. Nutyla).

Mašė: Turiu jums pasakyti… (Pasirausia kišenėse). Kad ne kažin ką,

Dažnai juk būnu lengvabūdiškai paika.

Vakar kaip tik prasilošiau „Miramare“…

O jūs? Gal turit ką daugiau užantyje?

Pirmas vaikinas: (apsičiupinėja) Reikia prisipažinti, kad esu gan plikas…

Palaukit… O kas čia… Štai vienas litas!

Ir centai… Taigi mes jau atsiskaitėm!

Antras vaikinas: Kiek trūksta dar? Pradžia yra!

Pridėsiu, nors ir ne turtuolis aš, oi ne.

Du litai… Susitrynę, betgi, na ir kas?

Tiks ir tokie. Na, duokš rankas.

Čia du aštuoniasdešimt, į valias.

Pabaliavokim, kad net dūmai rūktų!

Sašė: Kas dar pridės, kad mums netrūktų?

Antra mergina (ieško rankinuke): Pala, aš duodu jau tuojau.

(Meta monetą).

Sašė: Ir tai bus viskas? Nieks daugiau?

Ėhė, jei šitaip, tai mums teužteks,

Gal pusei butelaičio ir kažkiek užkąst.

Kas gi dabar nueis parnešt?

Pirma mergina: Rengiuosi ir nueisiu aš.

(Išbėga).

Sašė: Tai pamėginsim, na ir kas!

Pirmas vaikinas: Velniai nematė! Šiandien reik pabaliavot!

Antras vaikinas: Na, o tuo tarpu galime pašokt

(Čiumpa merginą ir ima suktis).

Ir viens, ir du, ir trys!

Pirmas vaikinas: Ar šiaip, ar taip ateis mirtis.

Gyvename tik vienąkart, reik linksmintis!

(Sukasi su Saše).

Sašė (Cipei)Na, ko nutilot, nuobodoka?

Eime, pašoksim tango ar fokstrotą.

(Čiumpa ją ir ima sukti).

Cipė: Lėčiau, lėčiau… Paleiskite mane…

Oi, man taip stipriai sukasi galva…

Sašė: Na, ką jūs, tai praeis, vieni niekai,

Juk reikia jaustis mums laisvai.

Ir viens, du, trys! Ir viens, du, trys!

Oi, blykštat… Kas jums, svaigulys?…

(Cipė ištrūksta iš glėbio ir krenta ant kėdės).

Ar apsisuko jums galva? Ar apalpimas?

(Purto ją).

Draugužiai, šen, koks nutikimas.

(Visi prišoka prie jos).

Mašė (išsigandus): Ji blykšta vis labiau!

Pirma mergina: Pakvieskit daktarą tuojau!

Pirmas vaikinas: Vandens, vandens, tiktai greičiau!

(Ją žnaibo. Ji atmerkia akis ir apsidairo.)

Sašė: Kas jums? Gal šokis pakenkė, ar ką?

Mašė: Taigi, Sašele, kad viskam yra riba.

(Cipė pakelia galvą.)

Sašė (labai pasimetęs, verksmingu balsu):

Na, kas jums, Cipe? Gal galiu paduoti ko?

Cipė (silpnai): Burnoj dar šiandien neturėjau aš… nieko.

(Uždanga.)

Motelė

Versta iš: Yidishe shtime, 1927 03 11, nr. 60, p. 6. ir Yidishe shtime, 1927 03 14, nr. 61, p. 4.
Judaikos tyrimų centras

Patvirtintos kultūros renginių organizavimo rekomendacijos
Kultūros ministras patvirtino Kultūros renginių atvirose ir uždarose erdvėse organizavimo rekomendacijas. Jos parengtos vadovaujantis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės...
Nemuno saloje – nauja pramogų erdvė „Pakrantė“
Birželio 5 dieną Nemuno saloje prie „Žalgirio“ arenos startuos nauja pramogų erdvė – „Pakrantė“, kur kiekvieną ketvirtadienį, penktadienį ir...
Kaimynų dieną Kauno rajono gyventojai minės visą vasarą
Kaimynų diena Europoje kasmet yra švenčiama gegužės 29 d.  Tačiau  kodėl žmonės, pavargę nuo karantino ir išsiilgę nuoširdaus bendravimo,...
Į Kauną atkeliauja 75 Samuelio Bako darbai
Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) nuo birželio 6 d. pradės veikti Samuelio Bako paroda „Raktas į vaikystės...
Patvirtintos kultūros renginių organizavimo rekomendacijos
Kultūros ministras patvirtino Kultūros renginių atvirose ir uždarose erdvėse organizavimo rekomendacijas. Jos parengtos vadovaujantis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės...
Nemuno saloje – nauja pramogų erdvė „Pakrantė“
Birželio 5 dieną Nemuno saloje prie „Žalgirio“ arenos startuos nauja pramogų erdvė – „Pakrantė“, kur kiekvieną ketvirtadienį, penktadienį ir...
Kaimynų dieną Kauno rajono gyventojai minės visą vasarą
Kaimynų diena Europoje kasmet yra švenčiama gegužės 29 d.  Tačiau  kodėl žmonės, pavargę nuo karantino ir išsiilgę nuoširdaus bendravimo,...
Į Kauną atkeliauja 75 Samuelio Bako darbai
Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) nuo birželio 6 d. pradės veikti Samuelio Bako paroda „Raktas į vaikystės...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia