Į Kauną atvyksta ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“

Rugsėjo 25–27 dienomis Kaune jau penktą kartą vyks ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Satelitinis „Scanoramos“ renginys į Kauno kino centrą „Romuva“ atveža turiningą savaitgalio programą, kurioje ir filmai, ir juos lydinti gyvai atliekama muzika.

„Praėjusį savaitgalį festivalis sėkmingai įvyko Vilniuje. Labai džiaugiamės, kad nereikėjo niekur kraustytis iš kino salės, nes mūsų rodomas kinas neišvengiamai reikalauja didelio ekrano, tamsios salės, neretai ir gyvos muzikos. Kitaip prarastume labai didelę, jei ne esminę, ankstyvojo kino patirties dalį. Kviečiame kauniečius aktyviai dalyvauti ir pasimėgauti labai reta proga pamatyti ilgai prarastais laikytus, retai arba niekada Lietuvoje nerodytus filmus,“ – sako Aleksas Gilaitis, „Pirmosios bangos“ sumanytojas ir vienas iš organizatorių.

Formuojant festivalio turinį dėmesys visuomet krypsta į kino raidą formavusius kino darbus, dažnai nedemonstruotus ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Nė vienas filmas į „Pirmosios bangos“ programą nepatenka atsitiktinai. Skirtingi žanrai, temos, kultūrinė ir geografinė įvairovė – visa tai žiūrovams padeda geriau pažinti turtingą kino istoriją, suprasti kino meno dabartį ar net įžvelgti jo ateities kryptį. 

Pusė festivalio programos dedikuota nebyliam, kita pusė – garsiniam kinui

 

Vienas pirmųjų Prancūzijoje sukurtų garsinių filmų, legendinis „Aukso amžius“ (L’Âge d’Or, 1930), vertinamas kaip vienas svarbiausių visų laikų siurrealistinių kino darbų. Prie kūrinio scenarijaus prisidėjo ir žymusis Salvadoras Dali, tačiau vos sutikęs Galą, savo gyvenimo meilę ir mūzą, su filmo bendraautoriumi Luisu Bunueliu jis pradėjo smarkiai nesutarti. Ilgainiui kūrėjų bendradarbiavimas nutrūko. „Pirmoji banga“ parodys 2019-ųjų Kanų kino klasikos programoje pristatytą restauruotą filmo versiją.

Atskiro paminėjimo vertas unikalus Sakartvelo nebylaus kino pavyzdys, filmas „Mano močiutė“ (Chemi bebia, rež. Kote Mikaberidze, 1928). Kūrinys, balansuojantis tarp avangardo, ekspresionizmo ir situacijų̨ komedijos, Sovietų Sąjungoje buvo uždraustas beveik 50 metų. „Pirmoji banga“ Kaune parodys naują Sakartvelo kino centro inicijuotą filmo restauraciją. Seansui gyvai pritars Viktoras Orestas Vagusevičius (pianinas) ir Matas Samulionis (saksofonas).

Argentiniečių „Žemės kaliniai“ (Prisioneros de la tierra, 1939) neužginčijamai atstovauja tuometines šalies kino industrijos aukštumas. Dėl kultūrinio, o gal geografinio atstumo filmas Europoje rodytas itin retai. Nenuostabu, juk filmo kopija turi keliauti praktiškai per pusę Žemės rutulio.

Kadras iš filmo „Mano močiutė“

Ypatingas šių metų „Pirmosios bangos“ perliukas – pirmasis garsinis legendinio Fritzo Lango ir jo žmonos Thea von Harbou kurtas filmas „M“ (M – Eine Stadt sucht einen Mörder, Vokietija, 1931). „M“ žymi svarbų kino estetikos raidos tarpsnį, kai pereinama nuo nebyliojo kino kalbos prie garsinio. Kritikai šį filmą vertina kaip neginčijamą kino klasiką ir vieną svarbiausių F. Lango karjeros šedevrų. 

Dar vienas nebyliojo kino atstovas festivalio programoje – italų atsakas į Prancūzijos kino serialą „Fantômas“ (1913) ir Amerikiečių „The Exploits of Elaine“ (1914) – filmas „Filibusė“ (Filibus, rež. Mario Roncoroni, Italija, 1915). Pagrindinė filmo herojė vadinama pirmąją „homoseksualia antagoniste“. Festivalis rodys 2017 metų EYE kino muziejaus atliktą filmo restauraciją. Filmas archyvinio kino repertuaruose tapo dažniausiai rodomu 1915-ųjų metų filmu. Siekiant atspindėti pasaulyje priimtą autentišką nebylių filmų demonstravimo tradiciją, seansui gyvai akompanuos Pavel Pavlosyuk (pianinas).

Kadras iš filmo „Filibusė“

Ankstyvoji JAV animacija: triušis Kvanka, jūreivis Popajus ir kiti kultiniai personažai

Kol „Walt Disney“ studija triumfavo pasaulio kino teatruose su Peliuku Mikiu ir Osvaldu, kitos JAV animacijos studijos spėjo nupiešti tokius kultinius personažus kaip triušis Kvanka, jūreivis Popajus, Katinas Feliksas ir daugelis kitų. Tradiciniame „Pirmosios bangos“ seanse visai šeimai – trumpų ankstyvosios JAV animacijos filmų selekcija, pristatanti pirmuosius šių personažų pasirodymus kine. Nebyliems filmams akompanuos Elžbieta Liepa Dvarionaitė (pianinas).

Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ rugsėjo 25–27 dienomis vyks Kauno kino centre „Romuva“. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos.

pirmojibanga.lt

Organizatorių inf.

Maršrutas balandžio 12–18 dienoms
PIRMADIENIS, 04 12 Irenos Mikuličiūtės-Mikos tapybos darbų paroda „Mano laikas kalbėti“ Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir...
Kauno fotografijos galerijoje – „sparnuota“ M. Kavaliausko paroda
Balandžio 13 d. Kauno fotografijos galerija ir vėl atveria savo duris lankytojams ir kviečia mintimis pakeliauti su  fotografo Mindaugo...
Kaune planuojama nauja scenos meno mokykla vaikams ir jaunimui
Turininga popamokinė veikla su visiška laisve rinktis – nuo muzikos, šokio bei teatro sintezės iki scenos technologijų. Tokią ambiciją...
V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už kūrybinį projektą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį
Šiemet Viktoro Kuprevičiaus vardo stipendiją nuspręsta skirti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto II kurso magistrantei Mildai Gineikaitei už...
Maršrutas balandžio 12–18 dienoms
PIRMADIENIS, 04 12 Irenos Mikuličiūtės-Mikos tapybos darbų paroda „Mano laikas kalbėti“ Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir...
Kauno fotografijos galerijoje – „sparnuota“ M. Kavaliausko paroda
Balandžio 13 d. Kauno fotografijos galerija ir vėl atveria savo duris lankytojams ir kviečia mintimis pakeliauti su  fotografo Mindaugo...
Kaune planuojama nauja scenos meno mokykla vaikams ir jaunimui
Turininga popamokinė veikla su visiška laisve rinktis – nuo muzikos, šokio bei teatro sintezės iki scenos technologijų. Tokią ambiciją...
V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už kūrybinį projektą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį
Šiemet Viktoro Kuprevičiaus vardo stipendiją nuspręsta skirti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto II kurso magistrantei Mildai Gineikaitei už...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia