Geriausia pagalba autoriams – legalus ir pastovus kultūros produktų vartojimas   

Sekmadienį, balandžio 26-ąją, pasaulyje buvo minima Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Prieš kelias dienas, balandžio 23-ąją, kalendoriai ragino švęsti Pasaulinę knygos ir autorinių teisių dieną. Anksčiau įvairiais renginiais ir akcijomis gerbti autorius ragindavusios Lietuvos ir pasaulio autorių teisių organizacijos šį kartą apsiribojo kukliais sveikinimais socialiniuose tinkluose. Kaip ir visas pasaulis, taip ir kūrėjus atstovaujančios organizacijos dabar sukoncentravusios savo dėmesį į kovą su COVID-19 sukelta krize. 

Pagalbos prašo kūrėjai visame pasaulyje

Įvairių sričių kūrėjams atstovaujančios organizacijos visame pasaulyje jau kurį laiką ne tik skaičiuoja dėl karantino draudimų patiriamus nuostolius, bet ir nuotolinėse diskusijose aptaria priemones, padėsiančias įveikti pandemijos sukeltą krizę. Europos kūrėjus vienijančios organizacijos tikisi pagalbos ne tik iš savo valstybių, bet ir iš Europos Sąjungos institucijų. Šiuo metu svetainėje saveeuculture.eu autoriai yra raginami pasirašyti atvirą laišką-peticiją Europos Komisijai ir valstybėms narėms, kuriame raginama imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės kultūros ir kūrybos sektoriams, ypač nepriklausomiems kūrėjams, taip pat mažoms ir vidutinėms kultūros sektoriaus įmonėms ir asociacijoms.

UNESCO kartu su Tarptautine autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacija CISAC (jai priklauso ir Lietuvos autorius 30 metų vienijanti Asociacija LATGA) organizuoja virtualius kūrėjų bendruomenės, kultūros valdininkų susitikimus. Viename jų praėjusią savaitę dalyvavo ir Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. 

„Labai tikimės, kad UNESCO ir CISAC organizuotas pasaulio kultūros ministrų susitikimas mūsų šalies atstovą įkvėps ieškoti papildomų sprendimų, padėsiančių gelbėti kultūros ir kūrybinį sektorių. Be valstybės ir visuomenės pagalbos mūsų kultūrai ir menui bus itin sunku atsigauti, juolab kad daugelio kūrybinio lauko atstovų viešą kūrinių naudojimą apsunkinantys draudimai galios bene ilgiausiai – ko gero, dar gana ilgai negalėsime eiti į spektaklius, koncertus ir kitus renginius, kuriuose susiburia daug žmonių“, – sako Asociacijos LATGA direktoriaus pavaduotoja Laura Baškevičienė. 

Kultūra persikėlė į virtualią erdvę

Pagelbėti autoriams gali ir visuomenė – nereikia daryti kažkokių specialių žingsnių, užtenka „vartoti“ kultūrą pastoviai ir legaliai. 

Prasidėjus karantinui, daugelis kultūrintis puolė internete, tad pasiūla ėmė vytis paklausą. Į šalyje legaliai prieinamų muzikos ir kino platformų (jų sąrašą rasite latga.lt svetainėje, taip pat labai pagelbės Europos kūrėjų sukurtą turinį siūlančių svetainių duomenų bazė agorateka.eu) jau galime įtraukti pirmąją Lietuvoje skaitmeninę koncertų salę nationalphilharmonic.tv. Įvairius koncertus nukeltų festivalių ir kitų renginių laukiantiems melomanams savo svetainėje www.vilniusfestivals.lt žiūrėti siūlo ir Všį „Vilniaus festivaliai“.  Beje, mėgstamus muzikos autorius ir atlikėjus siūloma paremti ir tiesiogiai – tokias galimybes suteikia tarptautinė platforma „Spotify“ ir lietuviška „Pakartot.lt“. 

Teatras taip pat persikėlė į virtualiąją erdvę – daugybė šalies valstybinių ir komercinių teatrų ėmė nemokamai rodyti spektaklių įrašus savo socialiniuose tinkluose ar svetainėse. Kai kurie teatrai, pavyzdžiui, Kauno nacionalinis dramos teatras ir Kauno miesto kamerinis, šiuo metu tariasi su LATGA dėl specialios licencijos, suteikiančios teisę kūrinius rodyti internete, tad transliacijomis džiaugsis ne tik žiūrovai, bet ir tuos spektaklius kūrę dramos srities autoriai, kurie už peržiūras gaus atlygį. 

Daugybę nuorodų į virtualias galerijas rasite muziejai.lt, „Mo“ muziejus savo svetainėje taip pat jau kurį laiką siūlo stebėti įvairius virtualius renginius – susitikimus su menininkais, pamokas ir parodas. Beje, dėl karantino švelninimo daugelis muziejų ir galerijų jau atveria duris savo lankytojams. 

Jau pradeda veikti ir šalies bibliotekos. Tiesa, skaityklos dar kurį laiką liks tuščios, knygos bus išduodamos tik išsinešti. Beje, imdami knygas bibliotekose skaitytojai patys to nežinodami padeda jų autoriams finansiškai – už kiekvieną knygos išdavimą jiems skaičiuojamas kompensacinis atlyginimas. Šis atlyginimas už knygų panaudą bibliotekose mokamas iš valstybės lėšų, o jį paskirstyti autoriams jau 17 metus iš eilės pavesta Asociacijai LATGA. Skaityti knygas taip pat galima internete, jas įsigyti galima legaliose elektroninių knygų pardavimo svetainėse skaitykle.lt, milzinas.lt

„Išskyrus kelias malonias išimtis (omenyje turime neseniai pradėtas organizuoti kino ir muzikos renginių drive-in serijas), dabar visas kultūrinis gyvenimas verda internete. Labai gali būti, kad net ir atsivėrus geležinei karantino uždangai, tokia, suvirtualėjusi kultūra ir toliau turės paklausą. Belieka tikėtis, kad daugės ir atsakingų bei sąmoningų tokios kultūros vartotojų, kurie nesinaudos interneto piratų paslaugomis, suvokdami, kad autoriai už savo darbą turi gauti atlygį. Dar labai tikimės, kad situacija keisis į gera, kai į mūsų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą ir kitų Europos sąjungos šalių įstatymus bus perkelta naujoji ES direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria norėta pasiekti, kad už turinį autoriams pagaliau pradėtų mokėti interneto gigantai, tokie kaip „Google“. Vis dėlto norėtųsi palinkėti visam kūrėjų sektoriui, kad nustojus galioti visiems karantino draudimams renginiai kuo greičiau persikeltų į realias kultūros erdves ir kad jos būtų tiesiog perpildytos gyvų renginių išsiilgusių žiūrovų ir klausytojų“, – sako L.Baškevičienė.  

LATGA – autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, vienijanti per 5 tūkst. Lietuvos autorių ir atstovaujanti daugiau nei 4 mln. autorių visame pasaulyje. Šių metų gegužės 29-ąją šiai organizacijai sukanka 30 metų.  

LATGA inf.

Expect Best / Pexels nuotr.

 

Maršrutas spalio 23–25 dienoms
PENKTADIENIS, 10 23 V. Sventicko knygos „Ką žino upė“ pristatymas, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Literatūros...
Tarptautinis Kauno dizaino įvykis – idėjų varžytuvės, dirbtuvės ir parodos
Ką galvojame išgirdę žodį „dizainas“? Apie aukštosios mados kolekcijas, spalvas, formas ar interjerą? Jis gali nepalyginamai daugiau – pasitelkdamos...
Filme „Ursus fabriko simfonija“ – žlugusios Lenkijos gamyklos darbininkų istorija
Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ rudens vakarais toliau kviečia...
Urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ kviečia į viešą aptarimą
Spalio antroje pusėje kūrybinių dirbtuvių „Naujamiesčio kodas“ dalyviai — architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, sociologai ir menininkai — pradėjo intensyvius...
Maršrutas spalio 23–25 dienoms
PENKTADIENIS, 10 23 V. Sventicko knygos „Ką žino upė“ pristatymas, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Literatūros...
Tarptautinis Kauno dizaino įvykis – idėjų varžytuvės, dirbtuvės ir parodos
Ką galvojame išgirdę žodį „dizainas“? Apie aukštosios mados kolekcijas, spalvas, formas ar interjerą? Jis gali nepalyginamai daugiau – pasitelkdamos...
Filme „Ursus fabriko simfonija“ – žlugusios Lenkijos gamyklos darbininkų istorija
Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ rudens vakarais toliau kviečia...
Urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ kviečia į viešą aptarimą
Spalio antroje pusėje kūrybinių dirbtuvių „Naujamiesčio kodas“ dalyviai — architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, sociologai ir menininkai — pradėjo intensyvius...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia