Galaunių namuose – „galbūt netikėtos“ V. Pečiukonio akvarelės 

Nacionalionio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2) spalio 14 d., trečiadienį, 17 val. atidaroma paroda „Vytautas Pečiukonis: akvarelė“.  

Vytautas Pečiukonis (1926–2013), dar vadinamas Agnus Elegru, buvo puikus, savitą ir originalų stilių sukūręs, neeilinio talento tapytojas. Tapė tiek akvarele, tiek aliejumi. Taip pat jis buvo ir pedagogas, kone tris dešimtmečius, – nuo 1960 iki 1987 m., – dirbęs Vilniaus vaikų dailės mokykloje (dabar Vilniaus J.Vienožinskio dailės mokykla), kurioje dėstė piešimą, skulptūrą, tapybą ir kompoziciją.

Dailininko darbų ekspozicija, laikinai papuošianti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Adelės ir Pauliaus Galaunių namus-muziejų, Kauno žiūrovui gali pasirodyti gana netikėta, gal net kiek šokiruojanti. Parodai atrinkti darbai užduoda tam tikrą mįslę, kuriai raktą atrasime tik nusikėlę į autoriaus jaunystę bylojančią praeitį… 

XX a. šeštajame dešimtmetyje Vytautas  Pečiukonis studijavo tapybą, skulptūrą ir architektūrą Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institute. 1951 m. Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institutą sujungus su Vilniaus dailės institutu įsteigtas LSSR valstybinis dailės institutas. Po šios pertvarkos V. Pečiukonis studijas jau tęsė Vilniuje, dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje.

Baigęs mokslus 1955 m., dailininkas kurį laiką dėstė Marijampolės, Klaipėdos pedagoginėse mokyklose. Kiek vėliau V. Pečiukonį paviliojo muzika, – 1972 m. jis baigė ir Lietuvos valstybinės konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) vokalo klasę. 

Pirmąsias autorines parodas Vytautas Pečiukonis surengė jau būdamas garbingo amžiaus ir tik mokinių paskatintas: 2005 m. vyko jo paroda Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, 2007 m.  – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Umiastovskių rūmuose, 2012 m. – Vilniaus mokytojų namuose įsikūrusioje Vaikų ir jaunimo meno galerijoje. 

Akvarelė iš ciklo „Kompozicijos pasakų motyvais” (apie 1975).

Pasak dailininko mokinės ir jo parodų Vilniuje organizatorės Gražinos Ajauskienės, Vytautas Pečiukonis savo mokiniams buvo ne tik darbštus ir mįslingas mokytojas, bet ir legendinė asmenybė. Dar sovietmečiu  išugdęs nemažą būrį dalininkų, jis savo mokinius skatino mąstyti, fantazuoti ir plėsti pasaulio pažinimo ribas. 

Tikras akvarelės liejimo meistras, kūręs peizažus ir fantastinius ciklus, iš kurių žymiausias, matyt, ir yra parodoje pristatomas dvidešimties paveikslų ciklas „Dangaus Rojai ir Pragarai Žvaigždynų pasauliuose“. Kartu jis yra parašęs keturiolikos tomų veikalą „Dangaus Rojai ir Pragarai Žvaigždynų pasauliuose“ ir dviejų tomų romaną „Lietuvos valstybės sostinė – miestas Kaunas“.

Nors Vytautas Pečiukonis buvo intelektualas-eruditas, fenomenaliai išmanęs literatūros klasiką bei Šventąjį Raštą, kartu ir kūrėjas, radęs itin įdomią ir savitą išraišką pasirinktoms dvasinėms temoms, vis dėlto, savo laiku jis taip ir liko gerai nepažintas.

Vytautas Pečiukonis – krikščioniškos pasaulėjautos mistikas, – atrado ir ištobulino savitą tapymo būdą: paveikslų personažus jis vaizdavo neapibrėžtoje, tarsi kosminėje, erdvėje – kovojančius, kenčiančius, teatrališkais gestais ir judesiais. Jo sukurtos būtybės pasižymi ramiomis pozomis, giliais žvilgsniais, galvas puošiančiais simboliniais paukščiais, karūnomis… t. y. viskuo, kas byloja apie paralelinį autoriaus dvasios pasaulį ir jo didžiulius vidinius išgyvenimus. 

Svarbu atminti, kad sovietmečiu savo darbų religine bei mistine tematika Vytautas Pečiukonis personalinėse parodose eksponuoti negalėjo ir dalyvaudavo tik grupinėse parodose. Toks įspūdis, jog karjera ir šlovė jam tiesiog nerūpėjo, – jis be perstojo dirbo ir kaupė paveikslus savo kukliame blokinio devynaukščio dviejų kambarių bute, tarsi visai nepergyvendamas, kad šie nemenkų išmatavimų kūriniai vis labiau užgožia / riboja jo paties gyvenamąją erdvę.

Akvarelė iš ciklo„Dangaus Rojai ir Pragarai Žvaigždynų pasauliuose” (XX a. 8-9 deš.),

Beje, kai dailininką kažkas paklausė, kodėl savo kūrybai jis renkasi religines ar mistines temas, jis atsakė: „Matyt, todėl, kad nuo kūdikystės aš „augau“ šventoriuose… Mėgau gilintis į šventus paveikslus, klausytis paslaptingos, elegiškos vargonų muzikos… Dėl to ir mano paveiksluose užkoduota daug prasmių ir simbolių…“

***

Vytautas Pečiukonis niekada niekam nepardavinėjo savo darbų. Jis nesukūrė šeimos ir neturėjo vaikų. Gilią žaizdą jo sieloje paliko saugume nužudyto tėvo netektis ir dramatiškai susiklosčiusi šeimos istorija. Galbūt todėl sovietmečiu jis ir nesiekė karjeros, – matyt, nenorėjo turėti ką bendro su valdžia, nužudžiusia jo tėvą. Dailininkas buvo visiškai pasišventęs menui ir užsidaręs vienatvėje tapė. Savo dvasinio tobulėjimo kelyje jis sugebėdavo atrasti vis naujų sričių. Ypač iškalbingas yra faktas, kad greta dailės studijų Vytautas Pečiukonis išmėgino save ir klasikinio vokalo srityje, – jam nepritrūko talento pasirodyti operos teatro scenoje.

Ypač įdomi, tačiau tuo pat metu ir paslapties, gal net ir mistikos, skraiste apgaubta Vytauto Pečiukonio vaikystės istorija, – tampa sunku suvokti, kur dailininko pasakojimuose – tikrovė, kur – vizijos. Anot  paties dailininko, jo tėvai, Dovydas Elegras ir Santema Verimantis Veromis (po vedybų – Santema Elegra), Italijoje susituokė prieš jaunosios tėvų valią. Nors žentas, kaip ir jie patys, buvo kilęs iš kilmingos giminės, Santemos artimieji šio jaunųjų ryšio nepalaimino. Aplinkos ignoravimas buvęs toks atkaklus ir stiprus, kad sutuoktiniai nusprendė slapta išvykti į Lietuvą, galbūt vildamiesi, jog artimieji čia nesugebės jų rasti. 

Konspiracijos sumetimais, Vytauto tėvas pasikeitė pavardę – tapo Juozu Pečiukoniu. Juozas Pečiukonis dirbo Anykščių bažnyčios vargonininku. Kaip tik Anykščiuose 1928 m. Juozui gimė  sūnus – Vytautas Pečiukonis (arba Agnus Elegras).

Sulaukusį ketverių metų amžiaus berniuką tėvai nuvežė į Italiją. Greičiausiai Vytauto mama norėjo susitaikyti su savo tėvais, tačiau šie sutiko priimti tik savo anūką. Italijoje, senelio namuose, berniukas mokėsi iki keturiolikos metų, – čia jam samdė privačius mokytojus, mokė tapybos ir kitų dalykų. Vasaromis su tėvu grįždavo į Lietuvą, nes labai ilgėjosi gimtinės. 

1944 m.,  kai Vytautas kartu su tėvu įprastai viešėjo tėviškėje, nusileido „geležinė uždanga“ ir jie abu liko atkirsti nuo Italijos: gyveno Veprių miestelyje. Kadangi vargonininkas Juozas turėjo nuolat keliauti iš vienos bažnyčios į kitą, tai jaunajam Vytautui irgi tekdavo keisti mokyklas: mokėsi ir Ukmergėje, ir Šiauliuose, ir Vilniuje.

1946 m. okupantai suėmė Vytauto tėvą, o 1948 m. nužudė. Likęs be jokios paramos ir  norėdamas baigti vidurinį mokslą, Vytautas ėmėsi pedagoginio darbo: dirbo  pradinių klasių mokytoju kaime, netoli Veprių miestelio, kartu savarankiškai ruošėsi abitūros egzaminams. Juos sėkmingai išlaikęs 1947 m., įstojo į Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. Anot paties Vytauto, motina vis dėlto kartą papirko rusų pasieniečius ir slapta aplankė sūnų. Vėliau savo kūrybinėse vizijose, jis bandė įamžinti jos grožį.

***

Visą savo akvarelių (322) ir aliejines tapybos (144) darbų kolekciją dailininkas 2012 m. padovanojo Vilniaus miesto savivaldybei. Iš šios kolekcijos parodai Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje atrinkta dvidešimt įsimintinų Vytauto Pečiukonio akvarelių, – tai darbai iš ciklo „Dangaus Rojai ir Pragarai Žvaigždynų pasauliuose“ (XX a. 8–9 deš.) ir serija darbų, pavadintų „Kompozicijos Pasakų motyvais“ (apie 1975 m.).

 

Parodos kuratoriai: Gintaras Kušlys, Gražina Murelytė-Ajauskienė

Parodos trukmė: 2020 10 14 – 12 05 

Paroda yra 8-osios Tarptautinės akvarelės bienalės „Baltijos tiltai. Fabula“ programos dalis.

 

Teksto autorius Gintaras Kušlys

Skaitytojų laukia atsinaujinusi Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka 
Po metus trukusios rekonstrukcijos spalio 20 d., antradienį, duris atveria Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Laisvės al. 57. Skaitytojų...
Kaune atidengtas istorinis akcentas 
Šalyje minint Sugiharos metus, į Kauną sugrįžo Sugiharos savaitė. Festivalis lankytojus kvietė iš arčiau pažinti japonišką kultūrą bei Lietuvą...
Maršrutas spalio 19–22 dienoms
PIRMADIENIS, 10 19 Patyriminė ekskursija „Dainavos mikrorajonas. Bermudai 2153“, 17:30 Susitikimas prie prekybos centro „Kubas“ Gidas Algimantas Grigas kviečia...
Adaptyvi kapsulė. Restoranas dviem ar nauja biurų tendencija? (interviu)
Gegužės mėnesio žurnalo numeriui, kai dėl visuotinės pandemijos pasaulis buvo spustelėjęs pauzės mygtuką, kalbinau išskirtinai filosofinių knygų leidyklos „Jonas...
Skaitytojų laukia atsinaujinusi Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka 
Po metus trukusios rekonstrukcijos spalio 20 d., antradienį, duris atveria Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Laisvės al. 57. Skaitytojų...
Kaune atidengtas istorinis akcentas 
Šalyje minint Sugiharos metus, į Kauną sugrįžo Sugiharos savaitė. Festivalis lankytojus kvietė iš arčiau pažinti japonišką kultūrą bei Lietuvą...
Maršrutas spalio 19–22 dienoms
PIRMADIENIS, 10 19 Patyriminė ekskursija „Dainavos mikrorajonas. Bermudai 2153“, 17:30 Susitikimas prie prekybos centro „Kubas“ Gidas Algimantas Grigas kviečia...
Adaptyvi kapsulė. Restoranas dviem ar nauja biurų tendencija? (interviu)
Gegužės mėnesio žurnalo numeriui, kai dėl visuotinės pandemijos pasaulis buvo spustelėjęs pauzės mygtuką, kalbinau išskirtinai filosofinių knygų leidyklos „Jonas...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia