Fotoistorija. Pas Sofiją

1932-ųjų pabaigoje į architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotą minimalistinių, griežtų formų namą Žemaičių gatvėje įsikėlė gyventi trys moterys – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio našlė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, jos vienintelė dukra Danutė bei mama Elžbieta.

Ilgainiui šie namai tapo modernistiniu kultūros židiniu, subūrusiu Kauno intelektualus diskusijai, davusiu pradžią Lietuvių kalbos draugijai. Sofija čia organizuodavo tuo metu unikalų reiškinį – „kalbos šeštadienius“, iš kurių lankytojų branduolio išaugo kalbos žurnalas „Gimtoji kalba“, pradėtas leisti 1933 m. Sofija šiuose namuose kūrė iki paskutiniųjų gyvenimo dienų.

1971 m. rašytojos darbo kambaryje buvo atidaryta memorialinė ekspozicija, kuri nuo tada nepakito. Šiame bute vis dar gyvena Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės anūkė, skulptorė Dalia Palukaitienė, kartu su savo sūnumi Džiugu puoselėjanti muziejinę veiklą. Tradicija nusidriekia iš kartos į kartą: visą gyvenimą Sofijos jaustas atsidavimas Čiurlioniui tęsiasi ir dabar, jau puoselėjant jos pačios vardą.

Tai mano dedikacija jiems. Interpretacija vaizdais, pastebėtais praleidus dvi popietes šiuose namuose: klausantis pasakojimų, naršant artefaktus bei skaitmeninį Palukaičių archyvą. Tai maža kelionė per visą neaprėpiamą gausą objektų, iš kurių kiekvienas pasakoja didesnę istoriją, paliečiančią kalbos vystymąsi, kultūrinį Kauno gyvenimą, Lietuvoje tvyrojusį politinį klimatą bei šios giminės istoriją.

Luko Mykolaičio tekstas ir fotografijos
Šeimos archyvo fotografijos

Namas Žemaičių g. 10

Namas Žemaičių g. 10

Dalia Zubovaitė-Palukaitienė

Dalia Zubovaitė-Palukaitienė

Namų knyga, vesta 1933-1940 metais

Namų knyga, vesta 1933-1940 metais

Namų knyga, vesta 1933-1940 metais

Namų knyga, vesta 1933-1940 metais

Sofija savo kambaryje šnekučiuojasi su Zigmantu Skirgaila, ~ 1956.

Sofija savo kambaryje šnekučiuojasi su Zigmantu Skirgaila, ~ 1956.

Sofijos Kymantaitės Čiurlionienės lova

Sofijos Kymantaitės Čiurlionienės lova

Vienas memorialinio kambario eksponatų - akmuo iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio viršukalnės, alpinisto Konstantino Kastyčio Zubovo dovanotas Daliai Zubovaitei, 1970.

Vienas memorialinio kambario eksponatų – akmuo iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio viršukalnės, alpinisto Konstantino Kastyčio Zubovo dovanotas Daliai Zubovaitei, 1970.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio viršukalnė Pamyre. Fotografija namų svetainėje

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio viršukalnė Pamyre. Fotografija namų svetainėje.

Sustabdyti kadrai iš filmuotos medžiagos, kaip svečiai renkasi į vieną iš garsiųjų Sofijos šeštadienių (kadruose matomi kunigas M. Vaitkus, K. Korsakas (2), D. Čiurlionytė bei pati S. Čiurlionienė), 1940.

Sustabdyti kadrai iš filmuotos medžiagos, kaip svečiai renkasi į vieną iš garsiųjų Sofijos šeštadienių (kadruose matomi kunigas M. Vaitkus, K. Korsakas (2), D. Čiurlionytė bei pati S. Čiurlionienė), 1940.

„Gimtoji kalba“, pirmasis numeris, 1933.

„Gimtoji kalba“, pirmasis numeris, 1933.

Sofija Kymantaitė Čiurlionienė rašo, 1958 (viena paskutiniųjų fotografijų)

Sofija Kymantaitė Čiurlionienė rašo, 1958 (viena paskutiniųjų fotografijų).

Sofijos rašomasis stalas.

Sofijos rašomasis stalas.

Memorialinės lentos atidengimas, 1974.

Memorialinės lentos atidengimas, 1974.

Vladys Zubovas ir Danutė Čiurlionytė-Zubovienė memorialiniame Sofijos kambaryje, rankose laiko Sofijos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 1910 m. išleistą knygelę „Lietuvoje“.

Vladys Zubovas ir Danutė Čiurlionytė-Zubovienė memorialiniame Sofijos kambaryje, rankose laiko Sofijos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 1910 m. išleistą knygelę „Lietuvoje“.

Lankytojų knygos titulinis puslapis. Knyga pradėta vesti 1971, memorialinio kambario įsteigimo proga.

Lankytojų knygos titulinis puslapis. Knyga pradėta vesti 1971 m., memorialinio kambario įsteigimo proga.

Lankytojų knygos trys pirmieji įrašai. Knyga tebevedama iki šių dienų.

Lankytojų knygos trys pirmieji įrašai. Knyga tebevedama iki šių dienų.

Fotoistorija publikuota „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. vasario numeryje. Žurnalo archyvą rasite čia.

Kauno ateities paieškos su Rolandu Maskoliūnu (interviu)
Spalio 23 d. Kauno dizaino įvykio kontekste vyks kūrybinės dirbtuvės, kviesiančios įvairių sričių ir profesijų vizionierius kurti Kauno ateities...
Dizainas kaip įvykis Kaune: nuo pandemijos vaizduotės iki ateities miesto vizijų mokslinės fantastikos keliu
Įsibėgėjant Kauno kelionei šiuolaikinės sostinės link, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Dizainas laimei“ pristato naują, debiutuojantį renginį...
UNESCO kūrybinių miestų tinklo vertinimai Kaunui: „Kiti dizaino tinklo miestai iš Kauno galėtų daug ko pasimokyti“
Kauno miestui ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vykdomoms paveldo ir architektūros  „Modernizmas ateičiai“ ir dizaino „Dizainas laimei“ ...
Debiutinio Landšafto dizaino festivalio Kaune tema – kiemai
Anksčiau šiemet galėjote pastebėti atvirą kvietimą dalyvauti pirmajame Tarptautiniame landšafto dizaino festivalyje. Ir štai – jis priartėjo. Šis festivalis...
Kauno ateities paieškos su Rolandu Maskoliūnu (interviu)
Spalio 23 d. Kauno dizaino įvykio kontekste vyks kūrybinės dirbtuvės, kviesiančios įvairių sričių ir profesijų vizionierius kurti Kauno ateities...
Dizainas kaip įvykis Kaune: nuo pandemijos vaizduotės iki ateities miesto vizijų mokslinės fantastikos keliu
Įsibėgėjant Kauno kelionei šiuolaikinės sostinės link, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Dizainas laimei“ pristato naują, debiutuojantį renginį...
UNESCO kūrybinių miestų tinklo vertinimai Kaunui: „Kiti dizaino tinklo miestai iš Kauno galėtų daug ko pasimokyti“
Kauno miestui ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vykdomoms paveldo ir architektūros  „Modernizmas ateičiai“ ir dizaino „Dizainas laimei“ ...
Debiutinio Landšafto dizaino festivalio Kaune tema – kiemai
Anksčiau šiemet galėjote pastebėti atvirą kvietimą dalyvauti pirmajame Tarptautiniame landšafto dizaino festivalyje. Ir štai – jis priartėjo. Šis festivalis...
Patys skaitomiausi
Muziejaus trečiadienis: „Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“
1932-ųjų pabaigoje į architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotą minimalistinių, griežtų formų namą Žemaičių gatvėje įsikėlė gyventi trys moterys – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio našlė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, jos vienintelė dukra Danutė bei mama Elžbieta. Ilgainiui šie namai tapo modernistiniu kultūros židiniu, subūrusiu...
Daugiau
Globoja
Leidžia