Erdvė, gyvenanti skirtingus gyvenimus

Paslaptingoje senamiesčio erdvėje kadaise buvo įsikūrusios dvi ekstravagantiškos, legendomis apipintos įstaigos – Kauno mažasis teatras ir šio teatro kavinė „Suflerio būdelė“. Vieniems išsikrausčius, kitiems užsidarius, patalpose įsikūrė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ multifunkcinė susitikimų vieta „TEMPO erdvė“, kurioje šiandien aktyviai telkiasi kultūros mėgėjai, profesionalai, bendruomenės nariai bei jaunimas.

Pravėrusi buvusio Kauno mažojo teatro duris išvydau neatpažįstamai pasikeitusias patalpas: vos prieš keletą metų čia šmėžavo teatralai, pašnibždomis šnekučiavosi žiūrovai, o erdvę slėpė aklina tamsa. Dabar dominuojančių baltų atspalvių bei gėlėmis nukrautų palangių apsuptyje mane pasitiko jaunimo programos kuratorė Evelina Šuscickytė. Pokalbio metu kolegę papildžiusi programos „Kauno iššūkis“ koordinatorė Aurelija Prašmuntaitė minėjo, jog pokyčiai pareikalavo daug laiko, nes komanda beveik viską darė savomis rankomis, tačiau apie tai – truputį vėliau.

Grįžkime prie to, nuo ko viskas prasidėjo. Kaip atsvara akademiniam stabilumui 1992 m. M. Daukšos gatvės 34-tajame name įsikūrė Kauno mažasis teatras. Jis garsėjo žaismingu kitoniškumu bei įvairiausių žanrų pastatymais. Interviu žurnalistei Deimantei Dementavičiūtei-Stankuvienei teatro meno vadovo bei režisieriaus pareigas 1994–2000 m. užėmęs Arvydas Lebeliūnas yra sakęs: „Anksčiau čia virė gyvenimas. Žmonės darydavo trumpus projektus, repetuodavo ir rodydavo tol, kol būdavo lankomi. Nurašydavo ir tada vėl imdavosi kažko naujo. Buvo labai smagus periodas. Kai yra žmonių, kurie nori kažką daryti, teatras tampa gyvas. O kai užsidarai, galvoji, kad pasikviesi tą ir aną, tai neveikia.“ (Diena.lt, 2017-03-29)

Ilgainiui teatrą užklupo sąstingis, nuo kurio gelbėti pasiryžo naujoji vadovė Rita Malakienė, pakeitusi net 17 metų vadovavusį Audrių Baniūną. Rita pasakojo, jog buvo norima Mažąjį teatrą paversti Kauno senamiesčio kultūriniu poliumi, kviečiančiu apsilankyti gražiausiuose, įkvepiančiuose spektakliuose, keliančiuose teatrą iš pelenų (Diena.lt, 2017-03-29).

Per vos kelis mėnesius įvyko permainų: buvo nuspręsta merdėjančią įstaigą prijungti prie Kauno kamerinio teatro. Savivaldybės pranešime spaudai tuometinis Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas teigė, jog Kaunui turėti du mažus teatrus nėra pats geriausias sprendimas. Geriau fokusuotis į vieną stiprų, gebantį kurti kokybiškus spektaklius.

Tiek apie teatrą, veikusį antrame aukšte. Bet ne ką mažesnį įspūdį man paliko ir patalpos pirmame aukšte. Ten, kur dabar aktyviai laiką leidžia programos „TEMPO erdvė“ dalyviai, anksčiau, nuo maždaug 1996–1997 m., bohemišką dvasią kūrė teatro kavinė „Suflerio būdelė“, naktinio gyvenimo veteranams dar žinoma kaip „Sufkė“ ar „Suflerkė“. Sunku suvokti, jog patalpoje, kuriai apeiti man užteko vos keliasdešimties žingsnių, dažnai vakarus leisdavo gausūs būriai miesto klubinėtojų bei svečių iš kaimyninių miestų ir net iš užsienio.

Devynerius metus teatro barui vadovavęs Kęstutis Narušas pasakojo: „Suflerio būdelė“ buvo specifinis reikalas. Ten susipažinau su savo artimiausiais draugais bei žmona. Dažnai rinkdavosi ir visa bohema iš teatro: Ramūnas Šimukauskas, Algirdas Vaclovas Patackas, Antanas Obcarskas bei Kęstutis Navakas. Ateidavo ir draugų, giminių. Daug kas palaiko ryšius iki šiol, šeimas sukūrę. Apskritai teatralai, aktoriai, administratoriai – visi gyveno kaip šeima. Šeima, kuri stengėsi ne dėl pinigų, o dėl noro padėti teatrui.“

Laikas bėgo, auksinis amžius baigėsi. Keitėsi vadovai, aplinka, patys žmonės. Nors teatro baras užsidarė, tačiau po kelerių metų pertraukos vėl pakvietė į svečius. Paskutinį kartą. Mindaugo Gudaičio, paskutinio būdelės direktoriaus, paklausiau, kokios emocijos užplūsta, pagalvojus apie šią vietą: „Liūdnos. Pabaiga buvo greita ir neplanuota“, – atsakė jis. Nors baras veikė dar porą metų, tačiau viskas buvo nebe taip. Retsykiais vis dar sugrįždavo senų klientų, kurie buvo kupini sentimentų, tačiau daugiausia buvo naujų. „Drįsčiau teigti, jog ši erdvė buvo pradžia. Pirmoji vieta rinktis bohemai, alternatyviems žmonėms. Taip ji po truputį augo ir šiandien, mano akimis, Vytauto parke, mediniame name, mūsų įkurtas „O kodėl ne?“ yra kaip didelė „Suflerio būdelė“, – pridūrė Mindaugas Gudaitis.

Simboliška, jog tokioje vietoje ir vėl įsikūrė kūrybinė erdvė. Kaip minėjau anksčiau, Aurelija Prašmuntaitė pasakojo, jog didžiąją dalį darbų komanda kartu su pagalbininkais atliko savomis rankomis. „Viskas, ką matote čia, buvusiose Kauno mažojo teatro erdvėse, buvo juoda. Pradedant nuo salės grindų, išklotų tamsiais kilimais, baigiant užkaltais langais. Darbai vyko keliais etapais: daiktų rūšiavimas, šiukšlių išgabenimas (prireikė net keturių krovininių mašinų), minimalūs griovimo darbai, labiausiai bendruomenę įtraukęs dažymas bei patalpų pritaikymas mokymuisi bei kūrybiniam darbui. Įrenginėjant buvusios teatro kavinės „Suflerio būdelė“ patalpas itin daug prisidėjo jaunimas. Procesas buvo panašus, tik šįkart nusprendėme neišmesti kai kurių daiktų – autentiškai pakrypusių durų, stalų bei kėdžių. Net darėme akciją, kurios metu masyvias teatro kėdes mainėme į augalus. Taip erdvei suteikėme jaukumo.“ Apsižvalgiusi bei susipažinusi su neeilinės erdvės užkulisiais, nekantravau sužinoti, ką šioje patalpoje besiburiantys žmonės veikia šiandien.

„Kodėl „TEMPO erdvė“?“ – vos prisėdusi pasiteiravau jaunimo programos kuratorės Evelinos Šuscickytės. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ yra sudaryta iš keleto skirtingų programų ir viena iš jų yra „Tempo akademija“. Tad pokyčiai, keitimasis – šios erdvės tikslas. Per edukacines veiklas, skirtas bendruomenėms, jaunimui, profesionalams bei savanoriams, keisti žmones“, – atsakė net nedvejodama. Nors didžioji dalis „Kaunas 2022“ komandos dirba Laisvės alėjoje esančiose patalpose, tačiau kiti įsikūrę senamiestyje. Ši vieta, naudojama tiek jaunimo, tiek bendruomenės iniciatyvoms, idėjų generavimui, tampa vis atviresnė kiekvienam iš mūsų – suteikia galimybę apsilankyti, pažinti tam tikras kultūros formas bei padiskutuoti norimomis temomis.

„Siūlome atviras paskaitas apie tai, kas, mūsų nuomone, yra reikalinga skatinant kultūrinę veiklą“, – pridūrė Evelina. Be jaunimo, bendruomenių renginių bei susibūrimų, šioje erdvėje kas antrą šeštadienį vyksta „Kauno iššūkio“ susitikimai – jaunimo mokymai bei kompetencijų kėlimas. Šios programos metu jaunuoliai dirbdami kartu su mentoriais stiprina savo žinias lyderystės, projektų valdymo, komandinio darbo bei kultūrinio projekto generavimo kontekste.

Pokalbio metu Evelina paminėjo, jog jaunimo platformos „Puota“ – audioinstaliacijų viešajame transporte projektas, kuris vyko visą spalį, yra šio iššūkio 2019 m. nugalėtojas. Buvau nuoširdžiai sužavėta! „Vis girdime, kad kultūros organizacijoms nepavyksta pritraukti jaunimo, jie neaktyvūs, nenori dalyvauti. Bet mes stengiamės į viską žiūrėti kiek iš kitos perspektyvos – leisti jiems siūlyti tai, kas patiems įdomu. Kurti tai, kas jiems patiems aktualu. Ir vykdomi projektai parodo, kad jaunimas sugeba ne tik generuoti, bet ir įgyvendinti idėjas.“

Šiemet „TEMPO erdvė“ startuoja su atviru kvietimu menininkams, kuratoriams ar kažkaip kitaip save identifikuojantiems žmonėms. Jeigu jaunuolis kuria iš antrinių žaliavų, perdirbinėja, tuomet jie, priėmę jo kūrybą, ieškos mokslininkų ar studentų, nagrinėjančių ekologijos bei aplinkosaugos temas. Menininkas turės galimybę į viską žvelgti iš savo varpinės, mokslininkas – iš savo, taip sukurdami šį tą originalaus. Net neabejoju, jog toks sprendimas padės pasiekti didesnes auditorijas ir vis daugiau žmonių pažins šią erdvę, įdomią bei aktualią kiekvienam – kitokią, bet vis dar sutraukiančią galybę kūrybingų asmenybių.

kaunas2022.eu

Monika Balčiauskaitė
Autorės nuotr.

Tekstas publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2020 m. kovo numeryje „Užkulisiai“. Numerį perversti galite čia. 

„LOKALI: Made in Akademija“: gimusi iš alkio kultūrai
Lapkričio 26 d. Kauno rajono Akademijos miestelyje duris atvers ilgai laukta  šio miestelio bendruomenės savomis rankomis įkurta parduotuvė „LOKALI:...
„Naujoji realybė“:  kūrėjai pristatė architektūrines idėjas viešoms ir uždaroms erdvėms (galerija)
Praėjusios savaitės pabaigoje buvo paskelbti kūrybinių idėjų dirbtuvių ir varžytuvių „Adaptyvi kapsulė“ (apie šio konkurso idėją žurnale „Kaunas pilnas...
Kultūros sostinė – festivalis visus metus (interviu)
Nuo paskelbimo, kad 2022-aisiais Kaunas taps Europos kultūros sostine, praėjo jau daugiau nei treji metai. Įdomu ne tik stebėti...
Kauno dizaino įvykis. Karantino projektas – pirtis (interviu)
Pasvajokim. Eini sau Laisvės alėja, o ten, kur nors netoli fontano, iš medinio pastatėlio rūksta dūmai, virsta garai, liejasi...
„LOKALI: Made in Akademija“: gimusi iš alkio kultūrai
Lapkričio 26 d. Kauno rajono Akademijos miestelyje duris atvers ilgai laukta  šio miestelio bendruomenės savomis rankomis įkurta parduotuvė „LOKALI:...
„Naujoji realybė“:  kūrėjai pristatė architektūrines idėjas viešoms ir uždaroms erdvėms (galerija)
Praėjusios savaitės pabaigoje buvo paskelbti kūrybinių idėjų dirbtuvių ir varžytuvių „Adaptyvi kapsulė“ (apie šio konkurso idėją žurnale „Kaunas pilnas...
Kultūros sostinė – festivalis visus metus (interviu)
Nuo paskelbimo, kad 2022-aisiais Kaunas taps Europos kultūros sostine, praėjo jau daugiau nei treji metai. Įdomu ne tik stebėti...
Kauno dizaino įvykis. Karantino projektas – pirtis (interviu)
Pasvajokim. Eini sau Laisvės alėja, o ten, kur nors netoli fontano, iš medinio pastatėlio rūksta dūmai, virsta garai, liejasi...
Patys skaitomiausi
Muziejaus trečiadienis: „Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“
Paslaptingoje senamiesčio erdvėje kadaise buvo įsikūrusios dvi ekstravagantiškos, legendomis apipintos įstaigos – Kauno mažasis teatras ir šio teatro kavinė „Suflerio būdelė“. Vieniems išsikrausčius, kitiems užsidarius, patalpose įsikūrė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ multifunkcinė susitikimų vieta „TEMPO erdvė“, kurioje...
Daugiau
Globoja
Leidžia