Cirkas šiandien: festivalis „Cirkuliacija“ (interviu)

Liepos 3 d. prasidėjęs tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ šiemet kviečia susipažinti su šiuolaikiniu cirku trijuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Savaitgalį Kaune galėsite pamatyti ir įvertinti keletą festivalio spektaklių, jų laikus ir vietas rasite naujausiame „Kaunas pilnas kultūros“ maršrute.

Šiemet festivalis pakvietė vieninteles dvi lietuvių profesionales cirko menininkes pristatyti savo spektaklius, pastatytus užsienyje. Tai – Marija Baranauskaitė ir jos trupė „Wet Kiss Company“ iš Belgijos su spektakliu „Coffeeklatch“ (liet. „Kavos pliauškalai“) ir Monika Neverauskaitė su visu Prancūzijos cirko mokyklos „Le Lido“ kurso spektakliu „Aš myliu tave, bet…“. Taip pat, kultūrinių mainų dėka, į festivalį atvyksta duetas „Zirkus FahrAway“ iš Šveicarijos su spektakliu „Kur yra Tobis?“.

„Kur yra Tobis?‘, Christian Jaeggi nuotr.

„Kur yra Tobis?“, Christian Jaeggi nuotr.

„Coffeeklatch“, Toon Van Gramberen nuotr.

„Coffeeklatch“, Toon Van Gramberen nuotr.

Pasak festivalio meno vadovo Gildo Aleksos, šių metų festivalis „Cirkuliacija“ puikiai pristato lietuviškus įsiterpimus į Europos šiuolaikinio cirko kontekstą, dėl to tie, kas nepažįsta šio žanro, turės, ką pamatyti, ir tie, kas jau seka šiuolaikinio cirko pasirodymus, turės galimybę pamatyti spektaklius su lietuvių atlikėjais, kurie yra rodomi tik užsienyje. Plačiau apie viską pasakoja pats Gildas.

Kas paskatino surengti šiuolaikinio cirko festivalį „Cirkuliacija“?

„Cirkuliaciją“ sumanėme dėl smarkiai jaučiamos šiuoliakinio cirko stokos. Šis „jauniausias“ scenos menas kitose Europos šalyse jau atranda naujų išraiškos ir bendravimo su žiūrovais būdų, o Kaune nėra galimybės mėgautis šiuolaikiniu cirku. Todėl sukūrėme festivalį, kurio pagrindas, visų pirma, yra edukacinės dirbtuvės, vykstančios liepos 3-8 d. Neturime galimybių atidaryti nuolat veikiančią cirko mokyklą, todėl norime paskatinti jau kuriančius scenos menininkus domėtis šiuolaikiniu cirku ir į savo tarpdisciplininius sumanymus įtraukti ir šiek tiek cirko.

Festivalio metu rengiate ne tik spektaklius, bet ir dirbtuves scenos menų atlikėjams. Kam skiriate didesnį dėmesį?

Pirmus festivalio metus skyrėme tik dirbtuvėms, kurių metu scenos menininkai galėjo susipažinti su platesnėmis sceninėmis galimybėmis, kurias atveria šiuolaikinis cirkas. Šiemet taip pat mūsų didžiausi lūkesčiai sutelkiami šias dirbtuves, sukvietėme tikrai įkvepiančių lektorių. Juo labiau, šiemet turime idėjų vystymo dirbtuves, kurias veda beprotiškai įkvepiantis Oskar Rask iš Suomijos trupės „Sirkus Aikamoinen“. Pirmais metais matėme, kaip dalyviams dirbtuvių metu kyla įvairios mintys – šiemet nenorime leisti šioms mintims pranykti rėmimų ir partnerių paieškose. Norime suteikti galimybę šioms mintims išaugti į pasirodymą ir netgi pakviesime žiūrovus stebėti pirmuosius kūrybinius bandymus. Jie – liepos 8 d. 16 val. „Šelteryje“, įsikūrusiame „Tautos namuose“.

„Coffeeklatch“, Toon Van Gramberen nuotr.

„Coffeeklatch“, Toon Van Gramberen nuotr.

Kuo šiuolaikinis cirko spektaklis skiriasi nuo cirko ar tiesiog paprasto spektaklio?

Išskyrus žinomiausią skirtumą – šiuolaikiniame cirke nėra gyvūnų išnaudojimo – šiuolaikinis cirkas neneigia tradicinio, daugelis šiuolaikinio cirko atlikėjų dirba arba yra dirbę tradiciniame cirke. Vietoj „šou“ ar „pasirodymo“ savo šiuolaikinio cirko kūrinius jie įvardija kaip spektaklius ir tai tikrai yra meno kūriniai, kurių mūsų kultūrai skaudžiai trūksta. Įsivaizduokite, kaip žiūrite spektaklį ir suprantate, jog scenoje matomų reginių neriboja nei gravitacija, nei logika. Širdis bent kelis kartus susispaudžia – kai atlikėjas pakimba ore arba kai nuoširdžiai pasižiūri į mus, žiūrovus. Tai yra aukščiausio lygio kultūra, nes ji apima ir bendravimą, ir vaizduotę, ir protą.

 

Parengta pagal organizatorių informaciją
Šilainių sodai kviečia į tarptautinį forumą (interviu)
Klimato kaita gali skambėti kaip abstrakti ir pribloškianti sąvoka, bet ar gali aktyvūs piliečiai ir vietos bendruomenės ką nors...
VDU istorikas apie Vasario 16-osios signatarus: tai buvo išskirtiniai ir drąsūs žmonės
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas doc. dr. Rūstis Kamuntavičius sako, kad nors kalbame apie Vasario 16-ąją, jos signatarus, tačiau...
KTU urbanistė ir iliustratorė I. Povilaitienė: „Piešimas – tai universali kalba“
Nebūtina mokėti užsienio kalbų, kad galėtum sėkmingai perteikti savo idėjas ir vizijas.Tam gali užtekti ir paprasčiausio lapo popieriaus, pieštuko...
Kūrybiškas judėjimas – ne tik sau, bet ir kitiems (trys istorijos)
Praėjusį rudenį Kauno menininkų namuose prasidėjo rezidencinio pobūdžio laboratorijų projektas, kviečiantis kūrėjus tirti meno prieinamumo problematiką, dirbti su jiems...
Šilainių sodai kviečia į tarptautinį forumą (interviu)
Klimato kaita gali skambėti kaip abstrakti ir pribloškianti sąvoka, bet ar gali aktyvūs piliečiai ir vietos bendruomenės ką nors...
VDU istorikas apie Vasario 16-osios signatarus: tai buvo išskirtiniai ir drąsūs žmonės
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas doc. dr. Rūstis Kamuntavičius sako, kad nors kalbame apie Vasario 16-ąją, jos signatarus, tačiau...
KTU urbanistė ir iliustratorė I. Povilaitienė: „Piešimas – tai universali kalba“
Nebūtina mokėti užsienio kalbų, kad galėtum sėkmingai perteikti savo idėjas ir vizijas.Tam gali užtekti ir paprasčiausio lapo popieriaus, pieštuko...
Kūrybiškas judėjimas – ne tik sau, bet ir kitiems (trys istorijos)
Praėjusį rudenį Kauno menininkų namuose prasidėjo rezidencinio pobūdžio laboratorijų projektas, kviečiantis kūrėjus tirti meno prieinamumo problematiką, dirbti su jiems...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia