Gepardai. Juos laikome voljere, beveik laisvėje. Jeigu laisvė gali būti „beveik“.

Antradienį, rugsėjo 29 d. 18 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka kviečia į paskutinį ciklo „Kauno atminties ekranai“ filmą „Mano mažytė žmona“ (rež. Raimundas Banionis, 1984). Filmas – apie laisvę ir saldžią it medus meilę Kauno zoologijos sodo ir Laisvės alėjos fone plaukiant Nemunu. Seanse lanklysis rašytoja, publicistė, mentorė Sandra Bernotaitė, kviesianti kalbėtis apie cenzūrą sovietmečiu ir dabar. Taip pat dalyvaus laivybos Nemunu istorikas Gediminas Kasparavičius. Vakarą ves kino istorikas ir kritikas Gediminas Jankauskas.

Kadras iš filmo „Mano mažytė žmona“

Kurdamas šią juostą, režisierius Raimundas Banionis dėmesį telkė ne į siužeto intrigą ir dramaturgines detales, bet į nuotaiką ir atmosferą, kurioje gyvena herojai. Vėlyvojo sovietmečio filmas išsiskiria šviesa, polėkiu ir drąsa kurti tokį gyvenimą, kokio norisi pačiam.

Rūta ir Linas susitinka vienoje iš Laisvės alėjos kavinių, tačiau daugiausia laiko praleidžia vaikščiodami po miestą ir Kauno zoologijos sodą. Rūta svajoja tapti zoologe, pasakojasi padedanti tėvui profesoriui, tačiau iš tikrųjų stengiasi nuslėpti savo tikrąją situaciją: geriantį ir visai ne profesorių tėvą, sergančią motiną, kuriems ji, dar moksleivė, turi padėti. Tikrieji jos namiškiai gyvena viename iš Kauno „Brazilką“ primenančių namukų, o ne ištaigingame profesoriaus bute šalia mečetės Bažnyčios gatvėje.

Prof. Narvilo namas filme I. Veisaitės vaikystės namai. Fotogr. Arvydas Čiukšys

Namas Žemuosiuose Šančiuose. Fotogr. Arvydas Čiukšys

Kauno Zoologijos sodas. Arvydas Čiukšys

Kauko laiptai. Fotogr. Arvydas Čiukšys

To laiko jaunimo kompanijos linksmybes keičia kasdieniai išbandymai: rūpestis, kaip išgyventi, artimųjų netektys, siekis derinti mokslą ir darbą. Skambant M. Ravelio „Bolero“ fragmentams, scena keičia sceną, gyvenimas lėkte lekia. Filmas persunktas saldžia it medus, visus sunkumus nugalinčia meile.

Rusijoje ši juosta sulaukė stulbinamo pasisekimo, ją pažiūrėjo kone visa Sovietų Sąjunga, o režisierius Sergejus Paradžanovas pagrindinę aktorę Eleonorą Koriznaitę apibūdino: „Ji – Džokonda!“

„Kauno atminties ekranus“ dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia portalas ir dienraštis „Kauno diena“. Fotografas – Arvydas Čiukšys. Kartu su juo biblioteka parengė ir savarankiškų ekskursijų po kino filmų vietas Kaune maršrutus, kuriuos galite rasti čia:

Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacija