Buvusi užsienio reikalų ministerija ir „Eglutė“ – saugomos valstybės

Naujasis LR Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas praėjusią savaitę valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildė keturiais pastatais. Du jų – Kaune. Tai Felikso Vizbaro diplomatui Petrui Klimui suprojektuota vila „Eglutė“ bei buvęs užsienio reikalų ministerijos pastatas, kuriame įsikūrusi Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Taip pat į sąrašą įtraukta Pušaloto sinagoga (Pasvalio raj.) ir žydų kultūros įstaigų pastatas Vilniuje.

Žaliakalnyje, Vaižganto gatvėje, netoli Sugiharos namų, stovinti vila „Eglutė“ taip pavadinta diplomato, Nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo vardu. Prie 1929 m. suprojektuoto namo statybos finansiškai prisidėjo Klimo žmonos dėdė Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris čia gyveno keletą mėnesių iki mirties. „Ištaiginga ir įtaigia architektūra namas primena modernią pilaitę, sumodeliuotą iš skirtingo aukščio ir formų tūrių. Ant kalvelės, aukščiau gatvės, stovintį dviaukštį namą vizualiai paaukština vertikalūs siauri elementai – langai ir briaunos, aukštas, stogą dengiantis parapetas, bokštas su apžvalgos aikštele“, – rašoma leidinyje „Kauno architektūros gidas“ (leidykla „Lapas“). Pats Klimas čia negyveno, dėl darbo jo šeima rezidavo užsienyje – įdomu, kad 1937–1941 m. namą iš diplomato nuomojo Švedijos pasiuntinybė. Okupacijos metais pilaitė padalinta į septynis butus.

„Eglutė“. M. Juso / „Lapas“ nuotr.

„Eglutė“. M. Juso / „Lapas“ nuotr.

Kaip pasakojama VDU projekto „Diplomatinis Kaunas“ tinklapyje, LR Užsienio reikalų ministerijai gyvenamasis pastatas su parduotuve pirmame aukšte S. Daukanto gatvėje išnuomotas 1920 metais: „1926 m. ministerija savo lėšomis atliko vidaus remontą, įvedė centrinį šildymą. 1935 m. ministerija iš pastato išsikėlė, tačiau šiame pastate ir toliau liko Užsienio reikalų ministerijai pavaldus Eltos biuras. 1938–1940 m. šiame pastate patalpas nuomojo kontoros ir valstybės įstaigos, jame veikė bridžo klubas. Užsienio šalių konsulai ir vicekonsulai skiriamuosius raštus įteikdavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui Užsienio reikalų ministerijos patalpose. Tik po šios ceremonijos užsienio šalių diplomatiniai atstovai oficialiai pradėdavo eiti savo pareigas Lietuvoje. Tuo tarpu aukštesnio rango diplomatai – nepaprastieji pasiuntiniai ir įgaliotieji ministrai – skiriamuosius raštus įteikdavo Lietuvos Respublikos Prezidentui Prezidento rūmuose“.

Prieš keletą metų pastatas iš pagrindų atnaujintas ir sutvarkytas, pritaikytas muziejaus poreikiams, neįgaliesiems. Rekonstrukcijos autoriai – Gintaras Balčytis, Asta Prikockienė ir Kęstutis Vaikšnoras. Pastate įsikūręs Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus laimėjo nominaciją už geriausią interjerą 2016 m. Architektų dienos proga vykusiuose apdovanojimuose.

V. Adamkaus bibliotekos-muziejaus atidarymas. Kauno m. savivaldybės nuotr.

V. Adamkaus bibliotekos-muziejaus atidarymas. Kauno m. savivaldybės nuotr.

2018 m. Lietuvoje buvo per 25 tūkst. nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, iš jų 4 – pasaulio paveldo objektai, 8136 – valstybės saugomi (plačiau).

Valstybės saugomų objektų Kaune yra per 300. Tai – ne vienas Kauno tvirtovės objektas, daug gyvenamųjų namų centre, Senamiestyje ir Žaliakalnyje, tokie reprezentaciniai pastatai, kaip Kauno įgulos karininkų ramovė, bažnyčios.Beje, Kauno centrinio pašto rūmų statusas šiuo metu yra registrinis objektas, jo reikšmingumo lygis nacionalinis. Visą sąrašą galite rasti čia.

Paskelbus kultūros vertybių registre įrašytus objektus valstybės saugomais, jie įgyja aukštesnį apsaugos lygmenį. Šių objektų, prieinamų visuomenei, savininkai gali pretenduoti į finansinę paramą tyrimų, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darbams bei jų projektavimo išlaidoms.

Plačiau su ministro įsakymu galite susipažinti čia. 

KPK inf.

Kauno ateities paieškos su Rolandu Maskoliūnu (interviu)
Spalio 23 d. Kauno dizaino įvykio kontekste vyks kūrybinės dirbtuvės, kviesiančios įvairių sričių ir profesijų vizionierius kurti Kauno ateities...
Dizainas kaip įvykis Kaune: nuo pandemijos vaizduotės iki ateities miesto vizijų mokslinės fantastikos keliu
Įsibėgėjant Kauno kelionei šiuolaikinės sostinės link, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Dizainas laimei“ pristato naują, debiutuojantį renginį...
UNESCO kūrybinių miestų tinklo vertinimai Kaunui: „Kiti dizaino tinklo miestai iš Kauno galėtų daug ko pasimokyti“
Kauno miestui ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vykdomoms paveldo ir architektūros  „Modernizmas ateičiai“ ir dizaino „Dizainas laimei“ ...
Debiutinio Landšafto dizaino festivalio Kaune tema – kiemai
Anksčiau šiemet galėjote pastebėti atvirą kvietimą dalyvauti pirmajame Tarptautiniame landšafto dizaino festivalyje. Ir štai – jis priartėjo. Šis festivalis...
Kauno ateities paieškos su Rolandu Maskoliūnu (interviu)
Spalio 23 d. Kauno dizaino įvykio kontekste vyks kūrybinės dirbtuvės, kviesiančios įvairių sričių ir profesijų vizionierius kurti Kauno ateities...
Dizainas kaip įvykis Kaune: nuo pandemijos vaizduotės iki ateities miesto vizijų mokslinės fantastikos keliu
Įsibėgėjant Kauno kelionei šiuolaikinės sostinės link, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Dizainas laimei“ pristato naują, debiutuojantį renginį...
UNESCO kūrybinių miestų tinklo vertinimai Kaunui: „Kiti dizaino tinklo miestai iš Kauno galėtų daug ko pasimokyti“
Kauno miestui ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vykdomoms paveldo ir architektūros  „Modernizmas ateičiai“ ir dizaino „Dizainas laimei“ ...
Debiutinio Landšafto dizaino festivalio Kaune tema – kiemai
Anksčiau šiemet galėjote pastebėti atvirą kvietimą dalyvauti pirmajame Tarptautiniame landšafto dizaino festivalyje. Ir štai – jis priartėjo. Šis festivalis...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia