Baigiasi 12-oji Kauno bienalės kelionė 

Šį savaitgalį lietuvės Ingos Galinytės ir graikės Annos Papathanasiou dueto performansu „Empatiškas kūnas: savo būgno ritmu“ baigiasi 12-oji Kauno bienalė PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT. 

Šių metų Kauno bienalė tyrinėjo kelionę, kaip miesto, turinčio sudėtingą praeitį ir klestintį kultūrinį identitetą, metaforą. Nuo birželio mėnesio įvairiose Kauno galerijose, muziejuose bei viešosiose miesto erdvėse paroda pristatė trisdešimties tarptautinių menininkų darbus. Ekspoziciją atidariusios menininkės I. Galinytė ir A. Papathanasiou  rugsėjo 28–29 d. kviečia į baigiamąjį pasirodymą, kuris, tikimasi, taps laikinu šios bienalės kelionės taško pažymėjimu.

Dviejų menininkių – I. Galinytės ir A. Papathanasiou – keliai susitiko Watermill Centre Niujorke (JAV) vykusios ir Roberto Wilsono vadovaujamos Tarptautinės vasaros mokyklos metu. Suartintos tarpdisciplininių meno kūrimo metodų ir siekdamos rasti geriausią terpę kiekvienam savo projektui, Inga ir Anna iš karto rado bendrą kalbą, ir įsitraukė į ilgalaikį projektą „F.T.I.J.s“ (FIRST TIME IN JACUZZI. sorry.). Pirmasis jų bendradarbiavimo rezultatas – performansas „Empatiškas kūnas“ buvo įgyvendintas Gedimino ir Nomedos Urbonų inicijuotame Pelkių Paviljone 16-toje tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje. 

Eimanto Tamonio nuotr.

Eimanto Tamonio nuotr.

Specialiai 12-ajai Kauno bienalei PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT sukurtas performansas „Empatiškas kūnas: savo būgno ritmu“ – jau trečiasis dueto susitikimas fiziniam ilgalaikio projekto pristatymui. Trijų dalių performansas tęsėsi visos Kauno bienalės metu, persikeldamas iš asmeninės istorijos į trauminę Kauno miesto patirtį. 

Mano ryšys su šiuo miestu visada buvo sudėtingas. Gyvendama čia jaučiau didelį norą kuo greičiau iš čia išvykti, pabėgti, tačiau dėl pačių įvairiausių priežasčių man vis tekdavo čia sugrįžti. Stengiausi pamatyti ir šviesiąją miesto pusę, tačiau visuomet atsitrenkdavau galva į pilką asfaltą. Tai buvo mėlynė, kuri negalėjo likti nepastebėta. Kauno bienalės ir „F.I.T.J.s“ projekto dėka aš pagaliau įminiau mįslę, pripažinau sudėtingą, trauminę miesto istoriją. Skaitydama tikrus ir išgalvotus gimtojo miesto pasakojimus, pradėjau jį suvokti kaip vienumoje žaidžiantį vaiką, ieškantį sąsajų. Taigi, pradėjau empatišką dialogą,“ – sako I. Galinytė.

12-osios Kauno bienalės uždarymo savaitgalį Kauno geležinkelio stotyje vyks trečioji performanso dalis. Tai pirmosios dalies atsikartojimas, apjungiant visą bienalės metu vykusią Ingos komunikaciją su gimtuoju miestu, per jo istorinę trauminę patirtį bei asmenines žmonių istorijas. Kiekvienas pasakojimas įrėžtas į platformą Kauno geležinkelio stotyje, tapo asmeninių išgyvenimų atspindžiu bei ženkliai transformavo pagrindą, ant kurio menininkės atliko pasirodymą bienalės pradžioje. Trečiąją dalį menininkės vadina tam tikru ritualiniu atsikartojančiu ciklo užbaigimu, laikinu kelionės taško pažymėjimu su naujam etapui būdingomis korektūromis.

Gintarės Žaltauskaitės nuotr.

Gintarės Žaltauskaitės nuotr.

Gintarės Žaltauskaitės nuotr.

Gintarės Žaltauskaitės nuotr.

Performanso „Empatiškas kūnas: savo būgno ritmu“ metu menininkės kviečia žmones drauge stebėti žvaigždes, o vėliau ir miegoti po atviru dangumi. 

„Viena esminių „F.I.T.J.s“ projekto sudedamųjų dalių – mūsų audiovizualus tarpusavio dienoraštis, kuriame mažomis dozėmis dalijamės kasdienėmis patirtimis. Dažnai tai darome dienos pabaigoje prieš eidamos miegoti. Lyg sakytume „pažiūrėk, ką šiandien sužinojau“, arba „aš su tavimi“. Dažniausiai tai būna paskutinė dienos metu gauta informacija, su kuria ir užmiegame. Mūsų vakariniai informacijos mainai siejasi su romantizuotu ir jau ko ne ikonišku žvaigždžių stebėjimo veiksmu, kurį lydi nostalgija dėl ko nors ar kažko, kas fiziškai nėra šalia. Norėjome tai paversti dalimi performanso, nes tai kažkas labai intymaus, naivaus ir pasąmoningai empatiško. Pirmoje ir trumpesnėje performanso dalyje naudojame asmenines ir bendras (Kauno miesto) traumines patirtis, todėl miegojimas po to prilygsta gijimo arba paleidimo aktui,“ – apie performansą pasakoja Inga.

12-osios Kauno bienalės „Po išvykimo | Prieš atvykstant“ Kauno geležinkelio stoties platformoje rugsėjo 28–29 d. performansas „Empatiškas kūnas: savo būgno ritmu:

19:00–20:00 val.

Empatijos paieškomis grįstas performatyvus pokalbis, apjungiantis visas kūrinio dalis, vykusias 12-osios Kauno bienalės metu.

20:00–06:00 val.

Po menininkių dialogo – miegojimas po žvaigždėmis. Publika yra kviečiama prisidėti prie šio veiksmo. Ši bendra patirtis sukuria erdvę ir laiką gijimui, taip pat pabudimui su saulėtekiu, vedančiu į naują pradžią.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Daugiau informacijos apie uždarymo savaitės renginius www.bienale.lt

Kauno bienalės inf.

Vizionierių Juozą Vaičkų įkūnysiantis Deividas Breivė: „Išmanioji programėlė nesurežisuos spektaklio“
Jaunasis Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Deividas Breivė kuria didelį vaidmenį – Gyčio Padegimo premjeroje „Pimeiviai“ jis įkūnys legendinį...
Maršrutas rugpjūčio 14 – 16 dienoms
PENKTADIENIS, 08 14 Paroda „Naujas muziejuje: radijo gamyklos kolektyvo albumas“, 10:00–18:00 Kauno miesto muziejaus Rotušės skyrius, Rotušės a. 15...
Apie „Gryną meną“ su baltarusių režisieriumi Maksimu Švedu
Atnaujinta: Publikavus straipsnį internete paaiškėjo, kad Maksimas Švedas, dokumentavęs Baltarusijoje po rinkimų vykstančius protestus savo vaizdo kamera, sulaikytas už...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka yra tiesa, ir joje nėra nei krislo melo
(Juliui Viktorui Kaupui – 100) Maironio lietuvių literatūros muziejuje liepos mėnesį duris atvėrė paroda „Kalnų gatvės padauža“ skirta rašytojo,...
Vizionierių Juozą Vaičkų įkūnysiantis Deividas Breivė: „Išmanioji programėlė nesurežisuos spektaklio“
Jaunasis Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Deividas Breivė kuria didelį vaidmenį – Gyčio Padegimo premjeroje „Pimeiviai“ jis įkūnys legendinį...
Maršrutas rugpjūčio 14 – 16 dienoms
PENKTADIENIS, 08 14 Paroda „Naujas muziejuje: radijo gamyklos kolektyvo albumas“, 10:00–18:00 Kauno miesto muziejaus Rotušės skyrius, Rotušės a. 15...
Apie „Gryną meną“ su baltarusių režisieriumi Maksimu Švedu
Atnaujinta: Publikavus straipsnį internete paaiškėjo, kad Maksimas Švedas, dokumentavęs Baltarusijoje po rinkimų vykstančius protestus savo vaizdo kamera, sulaikytas už...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka yra tiesa, ir joje nėra nei krislo melo
(Juliui Viktorui Kaupui – 100) Maironio lietuvių literatūros muziejuje liepos mėnesį duris atvėrė paroda „Kalnų gatvės padauža“ skirta rašytojo,...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia