Ar esate landžioję po… senuoju Kaunu?

Mane visada žavėjo paslaptingos vietos, kurios savo unikalia išvaizda ar apie jas sukurtomis legendomis, o gal neįtikėtinai turtinga istorija priverčia pasijusti ypatingai. Kauno senamiestis gali didžiuotis bent keletu tokių vietų, tačiau dalis mįslingų ir tamsių erdvių slepiasi giliai po populiariais lankytinais objektais. Net neabejoju, kad daugelis žmonių jaučia sunkiai paaiškinamą susižavėjimą, jaudulį ar smalsumą vietoms, nuo saulės šviesos uždengtoms keliais sluoksniais žemės. Šimtai turistų noriai lanko milžiniškas Paryžiaus katakombas ir leidžiasi į ekskursijas po Londono metro tunelius, tačiau kelis amžius skaičiuojančių požeminių erdvių ir į jas patekti norinčių smalsuolių netrūksta ir Kaune. Apie šių vietų trauką primena ir „Kaunas IN“ turizmo informacijos centro ekskursija „Kauno požemių dvasia“, kuri metai po metų pritraukia aibę kauniečių ir miesto svečių (o pirmas toks teminis turas įvyko dar praėjusio amžiaus pabaigoje!).

Anot ekskursijos gidės Dalios Leonavičienės, nekuklų požeminį Kauno palikimą galima sieti su faktu, kad čia neilgai trukus po miesto įkūrimo radosi stiprus pirklių luomas. Galimai tradiciją statyti milžiniškus rūsius, kurių dydis pirklių namuose kartais viršydavo net viso namo plotą, paskatino ir tai, kad Kaunas bendradarbiavo su Hanzos sąjungos miestais. Galbūt iš čia perimta ir specifiška namų struktūra, kai pirmame aukšte buvo įkuriamos dirbtuvės arba parduotuvės, antrame aukšte – gyvenamosios patalpos, o rūsiuose – sandėliai-šaldytuvai (tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje prekės ir kiti daiktai laikyti palėpėse). Dažniausiai tokiuose požeminiuose podėliuose nuguldavo pagrindinės parduodamos ir perkamos prekės: bičių vaškas, mediena, maistas, druska, drabužiai ir kailiai. Tiesa, rūsiai buvo naudingi ne vien pirklių luomui – didikai juose mėgo laikyti įvairius daiktus bei vyną ir alų, į kurį pirmieji Europoje pradėjo dėti medų. Tiesa, ekskursijoje matyti senamiesčio požemiai šiandien veikia greičiau kaip istorinių ženklų koliažai turistų akims nei funkcionalios sandėliavimo patalpos.

Kauno pilies požemiai

Itin spalvingu istorinių stilistinių elementų mišiniu pasižymi Kauno pilies požemių sienos. Kaip pabrėžė ekskursijos gidė, pilis išlaikė dalį savo originalių medžiagų – daugiausia akmenų, kurie išliko nuo XIV amžiaus, nes vietoje grandiozinių perstatymų pastatą nuolat buvo bandoma sutvirtinti. Šiandien šiose sienose galima atrasti gotikinių, renesansinių ir barokinių plytų, senutėlio balto tinko bei naujesnių sutvirtinimų. Tačiau nors plytų mozaika leidžia bent šiek tiek geriau pažinti pilies istoriją, dar nemaža dalis požeminių perėjimų, išlaikydami paslapties šydą, lieka neatrasti. D. Leonavičienė pasakojo, kad vieną slaptą tunelį statybininkai rado per pilies rekonstrukciją. Šio perėjimo pradžią pastebėti galima ir šiandien lankytojams atvirose erdvėse, tačiau laiptai gilyn uždengti. Deja, tunelis yra užgriuvęs ir nepereinamas, todėl, kur tiksliai jis veda, nėra aišku. Sklando legendos, kad prieš kelis šimtus metų Kauno pilį tuneliai jungė su tuomet dar tik besikuriančiu bernardinų vienuolynu ir per apgultį šiuo slaptu perėjimu pasinaudoti būtų galėjęs už pilies gynybą atsakingas Vytauto Didžiojo brolis Vaidotas. Visgi tunelio jis pats nerado. Dabar galima tik spėlioti, ar šiandien nepereinamos požeminės erdvės ir buvo nepanaudoti pabėgimo takai.

Savas istorijas požeminėse salėse slepia ir Kauno rotušė. Čia galima apžiūrėti XVI amžiaus kertinį pastato akmenį, laikinas parodas bei nuolatines keramikos bei žalvario dirbinių ekspozicijas. Lankytojų laukia ir krosnims dekoruoti skirtų koklių kolekcija bei senų tradicinių receptų puslapiai. Vis dėlto turbūt daugiausia lankytojų dėmesio sulaukia buvusi izoliatoriaus patalpa. Gidė čia ilgai užsibūti nerekomendavo, nes erdvė slegia. Ir išties, pusmetriu žemesnės lubos ir nedidelė tamsi patalpa sukelia nemalonius, net klaustrofobiškus jausmus. Čia paskutines savo dienas be saulės šviesos praleisdavo mirti nuteisti kaliniai. Su šiuo izoliatoriumi susijusi ir didžioji dalis keistų nutikimų – D. Leonavičienė patikina, kad darbuotojai nepaaiškinamus garsus, šešėlius bei kitus vaiduokliškus dalykus dažniausiai sieja su būtent šia patalpa. Tiesa, sakoma, kad norint pajusti, išgirsti ar pamatyti senųjų rotušės ar Kauno pilies gyventojų vėles reikia požemiuose būti visiškai vienam.

Keraminis koklis Kauno rotušėje

Keraminis koklis Kauno rotušėje

Žibintas rotušės požemiuose

Vaiduoklių istorijų galima išgirsti ir kitoje, kiek netikėtoje, lankytinoje vietoje – Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Gerokai prieš poetui įsigyjant pastatą, jis priklausė pirklių šeimai ir, kaip buvo įprasta, turėjo požemines patalpas – net du rūsius. Dabar simboliškai šios erdvės pramintos Velnio irštva ir Angelų prieglauda. Pirmoji siejasi su skaudžiais įvykiais: po 1863–1864 metų sukilimo jo iniciatoriai, tarp kurių buvo ir kunigas Antanas Mackevičius, čia buvo žiauriai kankinami – tai šiandien mena patalpoje kabančios metalinės grandinės. Neigiamos energijos erdvę, kurioje gyvybę prarado penketas sukilėlių, atsveria pozityvumo pripildyta Angelų prieglauda. Čia vyksta įvairūs kultūriniai renginiai: kūrybinės dirbtuvės, parodos, menininkų jubiliejų minėjimai, koncertai. Be to, požeminės erdvės muziejuje žavi architektūros elementais: plačiais skliautais, jau užmūrytus perėjimus žyminčiomis arkomis, statybai panaudotų plytų bei akmenų įvairove.

Maironio Lietuvių literatūros muziejus. Velnio irštvos pusė

Maironio Lietuvių literatūros muziejus. Velnio irštvos pusė

Nors D. Leonavičienė nėra linkusi tikėti gandais, kad kadaise požeminiai tuneliai jungė netgi Pažaislio ir karmelitų vienuolyną Kaune, gidė neabejoja, kad nemažai senųjų požeminių erdvių yra neatrastos. Kartu su užgriuvusiais perėjimais jos tikriausiai slepia aibę istorijų, kurios dar laukia dėmesio, o gal amžinai liks palaidotos po žeme. Vis dėlto adrenalino besivaikantiems smalsuoliams nepaaiškinamų vaiduoklių istorijų išgirsti pavyks ir dabar. Įdomybių po Kauno senamiesčio grindiniu atras ir istorijos bei architektūros mėgėjai. Belieka nepasiklysti.

 

Artimiausia ekskursija „Kauno požemių dvasia“ vyks spalio 10 d. Daugiau informacijos nuorodoje.

Justė Vyšniauskaitė
Autorės nuotr.
Tekstas publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2020 m. rugsėjo numeryje „Požemiai“. Numerį perversti galite čia.

Skaitytojų laukia atsinaujinusi Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka 
Po metus trukusios rekonstrukcijos spalio 20 d., antradienį, duris atveria Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Laisvės al. 57. Skaitytojų...
Kaune atidengtas istorinis akcentas 
Šalyje minint Sugiharos metus, į Kauną sugrįžo Sugiharos savaitė. Festivalis lankytojus kvietė iš arčiau pažinti japonišką kultūrą bei Lietuvą...
Maršrutas spalio 19–22 dienoms
PIRMADIENIS, 10 19 Patyriminė ekskursija „Dainavos mikrorajonas. Bermudai 2153“, 17:30 Susitikimas prie prekybos centro „Kubas“ Gidas Algimantas Grigas kviečia...
Adaptyvi kapsulė. Restoranas dviem ar nauja biurų tendencija? (interviu)
Gegužės mėnesio žurnalo numeriui, kai dėl visuotinės pandemijos pasaulis buvo spustelėjęs pauzės mygtuką, kalbinau išskirtinai filosofinių knygų leidyklos „Jonas...
Skaitytojų laukia atsinaujinusi Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka 
Po metus trukusios rekonstrukcijos spalio 20 d., antradienį, duris atveria Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Laisvės al. 57. Skaitytojų...
Kaune atidengtas istorinis akcentas 
Šalyje minint Sugiharos metus, į Kauną sugrįžo Sugiharos savaitė. Festivalis lankytojus kvietė iš arčiau pažinti japonišką kultūrą bei Lietuvą...
Maršrutas spalio 19–22 dienoms
PIRMADIENIS, 10 19 Patyriminė ekskursija „Dainavos mikrorajonas. Bermudai 2153“, 17:30 Susitikimas prie prekybos centro „Kubas“ Gidas Algimantas Grigas kviečia...
Adaptyvi kapsulė. Restoranas dviem ar nauja biurų tendencija? (interviu)
Gegužės mėnesio žurnalo numeriui, kai dėl visuotinės pandemijos pasaulis buvo spustelėjęs pauzės mygtuką, kalbinau išskirtinai filosofinių knygų leidyklos „Jonas...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia