Algimantas Treikauskas: „Pradžioje mes neturėjome nieko: nei mušamųjų instrumentų, nei natų“

Be Kauno miesto simfoninio orkestro neapsieina ne tik klasikos koncertų rengėjai, bet ir šiuolaikinės muzikos festivaliai, o kartais ir žymiausi pasaulio populiariosios muzikos atlikėjai. Todėl keista sužinojus, kad kolektyvas skaičiuoja tik penkiolika metų. Visgi, per šį laikotarpį nuveikta tikrai daug, o dar ambicingesni orkestro ateities planai. Apie tai – su Kauno miesto simfoninio orkestro vadovu Algimantu Treikausku.

Kada pajutote pašaukimą muzikai?

Mes buvome trys broliai, gyvenome nedideliame miestelyje Kybartuose, mama labai norėjo, kad taptume muzikantais. Penkiolikos išvažiavau mokytis į Kauno Juozo Gruodžio muzikos technikumą (dabar konservatorija). Po to įstojau į tuometinę Vilniaus konservatoriją. Jau nuo antro kurso pradėjau groti fleita valstybinės filharmonijos simfoniniame orkestre (dabar – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras). Visam orkestrui reikia tik keturių fleitistų, o konservatoriją kiekvienais metais pabaigdavo penki – šeši, todėl reikėdavo labai daug dirbti, vyravo didelė konkurencija ir reikėjo išsikovoti sau vietą. Taip pat koncertavau ir  su Lietuvos kameriniu orkestru. Iš esmės mano visas gyvenimas nuo pat vaikystės yra susietas su muzika.

Kas jus atvedė į Kauną?

Teko prisidėti prie Pažaislio muzikos festivalio orkestro organizavimo dar 1997 metais, o 2000-aisiais laimėjau konkursą ir tapau Kauno kamerinio orkestro direktoriumi. Tai buvo visai nedidelis styginių instrumentų kolektyvas. Pradžia buvo nelengva – atsimenu, kaip glaudėmės patalpose kiaurais langais. Žiemą atėję į vadinamąjį ofisą rasdavome apipustytą stalą. Visgi po truputėlį viskas keitėsi į gerąją pusę.

Kodėl kilo poreikis įkurti simfoninį orkestrą Kaune ir kaip viskas vyko?

Kamerinio orkestro repertuaras yra išties siauras, po truputį ėmėmės vis platesnių programų. ir neužteko vien styginių. Pradėjome nuo Franzo Josepho Haydno ir Wolfgango Amadeus Mozarto simfonijų, kurioms reikia vos kelių pūtikų. Jau tada mano vizija buvo, kad Kaunas privalo turėti simfoninį orkestrą – juk tai miesto kultūros veidas. Žingsnelis po žingsnelio keliavome link šio tikslo, ir 2004 metų rugsėjo 30 dieną Kauno miesto taryba vienbalsiai nutarė įsteigti Kauno miesto simfoninį orkestrą.

Pirmasis koncertas įvyko 2005 metų vasario 5 dieną. Jame su 36 muzikantais sugrojome Ludwigo van Beethoveno „Septintąją simfoniją“ bei specialiai šiai progai Giedriaus Kuprevičiaus parašytą pjesę „Orkestro gimimas“. Vyriausiojo dirigento pareigas tuomet užėmė puikus smuikininkas ir pedagogas Pavelas Bermanas.

Kaip nuo įkūrimo kito orkestro sudėtis ir repertuaras?

Po truputį reikėjo vis daugiau ir daugiau orkestro muzikantų. Kasmet gaudavome po keletą naujų etatų, o su didėjančiu kolektyvu sudėtingėjo ir repertuaro kūriniai. 2006 metais paskelbiau konkursą vyriausio dirigento vietai ir jį laimejo tuomet jaunas ir mažai kam žinomas Modestas Pitrėnas. Tada prasidėjo mūsų projektai su įvairiais populiariosios muzikos atlikėjais bei grupėmis, tokiomis kaip „Smokie“, Bonnie Tyler, Chrisu Normanu, „Electric Light Orchestra“ ir „Scorpions“. Šie koncertai vyko didžiausiose to meto salėse: Kauno sporto halėje, „Siemens“ arenoje, vėliau ir „Žalgirio“ arenoje. Tai suteikė orkestrui žinomumą. Populiarumui didžiausią postūmį davė televizijos projektas „Triumfo arka“. Tai buvo po ilgo laiko kone pirmas projektas, kai televizijos studijoje buvo gyvai grojama muzika. Po jo visa Lietuva sužinojo, kad yra toks darinys, kaip Kauno miesto simfoninis orkestras.

Dar vienas svarbus taškas – 2014 metais mes pirmą kartą sugrojome Gustavo Mahlerio „Pirmąją simfoniją“ (dirigavo Martynas Staškus). Tai pažymėjo orkestro kūrimosi etapą, kai įkandamais tapo didelės apimties, daug muzikantų reikalaujantys kūriniai. Dabar mūsų kolektyvas susideda iš 76 muzikantų ir gali groti jau praktiškai visą klasikinį simfoninį repertuarą. Taip pat dalyvaujame ir šiuolaikinės muzikos festivaliuose, grojame lietuvių kompozitorių kūrinius bei populiariosios muzikos aranžuotes.

Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas. KMSO archyvo nuotr.

Šiandien vyriausiojo orkestro dirigento pareigas, jau šešerius metus, užima Constantine‘as Orbelianas. Kaip jis prisijungė prie kolektyvo ir ką naujo atnešė?

2012 metais „Žalgirio“ arenoje pavyko suorganizuoti orkestro koncertą su šviesaus atminimo baritonu Dimitri Hvorostovsky‘iu. Pasirodymas tikrai puikiai pavyko, po jo tapti orkestro vyriausiuoju dirigentu pakviečiau maestro Constantine’ą Orbelianą. Nuo šio taško labai suaktyvėjo mūsų leidybinė veikla. Iki tol taip pat vyko šis darbas – su šviesaus atminimo Virgilijumi Noreika įrašėme pirmąją ir antrąją jo plokštelę, patį pirmą solinį albumą Kaune įrašė ir Merūnas Vitulskis.

Nuo 2014 metų prasidėjo mūsų bendradarbiavimas su amerikiečių klasikinės muzikos įrašų kompanija „Delos“. Pirmasis bendras mūsų darbas – „Vituoso Rossini Arias“ su visame pasaulyje žymiu JAV tenoru Lawrence‘u Brownlee. Tai buvo pirmas kartas, kai Kauno simfoninis orkestras pateko į „Grammy“ nominantų gretas. Per tolesnius penkerius metus šiam apdovanojimui mes buvome nominuoti dar du kartus. Turint galvoje, kad per metus yra išleidžiami tūkstančiai klasikinės muzikos įrašų, patekti tarp vos penkių nominantų, manau, yra didžiulis įvertinimas.

Dar vienas mūsų maestro Constantine’o Orbeliano nuopelnas – jo ryšiai į Kauną atvedė didžiausias klasikinės muzikos žvaigždes: Dimitri Hvorostovsky, Johną Osbourne‘ą, Stepheną Castello, Veroniką Dzhioevą, Ildarą Abdrazakovą, Stefano Secco ir Laurence‘ą Brownlee. Kone kiekvienas jų būtent Kaune, su mūsų orkestru, įrašė savo solinius albumus. Šie atlikėjai yra įvertinti visame pasaulyje ir labai džiugu, kad mūsų publikai atsiranda galimybė juos išgirsti gyvai. Dirbdami su šiais muzikantais mes tampame istorijos dalimi.

Ar orkestre groja daug senbuvių, galbūt, dar iš kamerinio orkestro sudėties? Kaip naujiems muzikantams pavyksta įsilieti į jau „susigrojusį“ kolektyvą?

Tokių senbuvių dar likę. Iš esmės šis kolektyvas yra labai jaunas, skaičiuoja tik penkiolika metų. Manau, kad muzikantus ypač suartina kelionės. Orkestras vyksta į užsienyje vykstančius festivalius ir gastroles du – tris kartus per metus. Prieš porą metų mums teko didžiulė laimė koncertuoti Berlyno filharmonijoje. Dažnai buvimas atokiau nuo namų, įprastos darbinės aplinkos paskatina orkestro narius daugiau bendrauti, geriau pažinti vieniems kitus.

Kiekvienas naujas narys prieš prisijungdamas prie kolektyvo dalyvauja konkurse. Atrankos komisijoje dalyvauja orkestro grupių koncertmeisteriai, todėl įvertinamas ne tik pretendento muzikalumas, bet ir charakteris, darbštumas, sukalbamumas, požiūris į kolektyvą. Svarbu ir tai, kad muzikantas rūpintųsi savo profesiniais sugebėjimais ir nuolat stengtųsi tobulėti. Juk kiekvienas orkestro atlikėjas yra kaip solistas, kuriam reikalingas didelis preciziškumas ir tikslumas. Jei nepavyks sugroti koncerto metu, antro šanso pataikyti, kaip krepšininkui baudos metimą, nebebus.

KMSO ir Constantine Orbelian. A. Aleksandravičiaus nuotr.

Ar turite užsibrėžę svarbiausius orkestro tikslus?

Aš visą laiką siekiu profesionalumo ir kokybės. Noriu, kad orkestras būtų paslankus, galėtų groti įvairius kūrinius, dalyvauti skirtinguose projektuose. Galbūt dar trūksta kažkokių tradicijų, tačiau jos taip greitai neatsiranda, turi praeiti ne vienas dešimtmetis. Simfoninis orkestras yra sudėtingas junginys. Nėra taip, kad mes tiesiog susirenkame ir galime iškart groti. Viskas – garso tembras, intonacija, charakteriai – turi sutapti ir susilieti į vieną visumą. Viskam reikia laiko, tačiau tai, ką jau esame pasiekę, labai džiugina. Stengiamės vis sunkinti savo repertuarą, pristatyti kažką naujo, todėl kiekvienas koncertas mums kaip premjera.

Ką jums asmeniškai reiškia šis orkestras?

Žinoma, tai mano kūdikis ir pasididžiavimas, kurį reikėjo puoselėti nuo pat pradžios. Reikėjo rūpintis pirmomis kėdėmis, kad muzikantai galėtų atsisėsti, ir pultais, natoms pasidėti. Pradžioje mes neturėjome nieko – nei mušamųjų instrumentų, nei natų – viską reikėjo pradėti nuo nulio. Manau, kad mano visas gyvenimas vedė prie šio kolektyvo, jo puoselėjimo bei tobulinimo. Viskuo ir toliau rūpinuosi 24 valandas per parą.

Orkestras taip pat organizuoja edukacines programas vaikams. Kodėl ši veikla yra reikalinga bei svarbi?

Savaitgaliais mes vaikus ir jų tėvus kviečiame į edukacinius koncertus pasakų ar kino filmų motyvais. Šiuose užsiėmimuose vaikučiai pirmą kartą pamato orkestro instrumentus, o mes stengiamės juos įdomiai pademonstruoti. Pavyzdžiui, pasitelkę įvairius pasakų veikėjus, mes diskutuojame, koks instrumentas gali groti vilką, koks medžiotoją ir koks – Raudonkepuraitę. Manau, kad tai labai reikalinga, nes šių žinių vaikai dažnai negauna mokykloje. Taip pat mes norime vaikams atskleisti klasikinės muzikos grožį. Juk vienas dalykas yra įrašą išgirsti per radiją ar televiziją ir visai kas kita – klausytis gyvai atliekamo kūrinio. Taip pat šios popietės leidžia gilinti vaikų ir tėvų ryšį, o gal net ir padeda klasikinę muziką atrasti tėveliams.

Per visą veiklos laikotarpį Kauno miesto simfoniniam orkestrui teko pasirodyti su gausybe iškilių klasikinės bei populiariosios muzikos atlikėjų ir dirigentų. Kas labiausiai įsiminė jums?

Man didžiausią įspūdį paliko genialus dainininkas Dimitri Hvorostovsky. Kartu su juo koncertavome Kroatijoje, Suomijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Taip pat, labai džiaugiuosi, kad mums pavyko kartu įrašyti du albumus: Giuseppe Verdi operas „Simon Boccanegra“ ir „Rigoletto“. Pastarąją įrašinėjome, kai atlikėjas jau sirgo, bet jis buvo pilnas optimizmo ir energijos bei visomis išgalėmis stengėsi palaikyti gerą formą. Manau, plokštelė tikrai pavyko ir ne be reikalo buvo nominuota „Grammy“.

Kuo tokios patirtys naudingos orkestro muzikantams?

Į Kauną atvyksta pasaulinės žvaigždės, pasirodančios didžiausiose pasaulio scenose, pelniusios pasaulinę šlovę. Mūsų muzikantams tai puiki motyvacija pasitempti. Kiekvienas įrašas ir kiekvienas koncertas dirbant su tokiais grandais privalo būti aukščiausio lygio.

Kokie orkestro ateities planai?

Dabar mes ruošiame orkestro 15-ojo gimtadienio jubiliejinį koncertą, Kaunom valstybinėje filharmonijoje  suplanuotą  vasario 7 d., penktadienį. Šventinį koncertą kartu su talentinguoju pianistu Robertu Lozinskiu bei sopranu Karina Flores orkestras atliks diriguojamas vyr. dirigento Constantin‘o Orbelian‘o.

Tuomet Kaune savo solinį koncertą kartu su orkestru atliks vienas geriausių Lietuvos operos solistų Tadas Girininkas. Orkestrui diriguos koncerto dirigentas – „Metropolitan Opera“ muzikos administracijos direktorius, režisierius, prodiuseris, vokalo mokytojas bei dirigentas, mūsų operinių ir vokalinių programų konsultantas Johnas Fisheris. Taip pat rengiame tradiciniu tapusį koncertą „Vaikai vaikams“ su Juozo Naujalio muzikos mokyklos auklėtiniais. Tolimesniuose planuose – Edvardo Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalis, Motinos dienos koncertas, pasirodymas su džazo muzikos žvaigžde Gregory Porteriu festivalyje „Kaunas Jazz“. Praktiškai visi metai į priekį mums jau suplanuoti.

Na, o 2021 metais mūsų laukia pusantro mėnesio trukmės turas po Jungtines Amerikos Valstijas. Planuojame 30 koncertų daugybėje Amerikos valstijų ir miestų, tame tarpe Los Andžele, Vašingtone, Niujorke, Majamyje, Floridoje ir Nevadoje bei daugelyje kitų. Su mumis pasirodys lietuvos atlikėjai: pianistas Robertas Lozinskis ir geriausia operos solistė Asmik Grigorian. Į programą bus įtraukti keli lietuvių kompozitorių Eduardo Balsio ir Juozo Naujalio kūriniai. Pirmasis koncertas suplanuotas jau sausio pradžioje, Floridoje. Visas šis turas, jo rengimas yra didelis ir sudėtingas procesas. Juk reikia pasirūpinti reklama, kelione, vizomis, nakvyne, atlikėjų dienpinigiais. Joks Lietuvos kolektyvas nėra turėjęs tokio masto gastrolių, o Jungtinėse Amerikos Valstijose mes tikrai būsime pirmieji. Manau, tai labai svarbus įvykis orkestro, Kauno ir Lietuvos muzikiniame gyvenime.

Justė Vyšniauskaitė

Orkestro 15-ojo gimtadienio koncertas vyks vasario 7 d., penktadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Artūras Areima: „Spektaklyje „Bekūniai“ tradicinio teatro elementų bus mažai“
Vasario 14 d. sostinės „Menų spaustuvėje“ žiūrovų laukia – spektaklio ,,Bekūniai”(N18) premjera (spektaklis Kaune bus rodomas balandžio 24 d....
KTU absolventės praktika Argentinoje: nuo lietuvių kalbos pamokų iki žemaitiškų blynų
Lietuvių kalbos mokiusi Argentinoje KTU absolventė Viktorija Kavaliauskaitė teigia, kad vykstant praktikos atlikti į kitą šalį, reikia mokėti jos...
Kuo gyva „Romuva“, arba pliusinė kino temperatūra Kaune (interviu)
Kol praeiviai jau ne pirmą sezoną dirsčioja į pastoliais apkarstytą istorinį kino teatro pastatą Laisvės alėjoje (ir net jo...
Klubas „Saltus Gladiī“: „Mes nesame teatras“
„Saltus Gladiī“ reiškia „šokantis kalavijas“. Šio klubo įkūrėjai Rasa ir Deividas Kasperai atstovauja abiem pavadinimo dalims. Žinoma, tai nereiškia,...
Artūras Areima: „Spektaklyje „Bekūniai“ tradicinio teatro elementų bus mažai“
Vasario 14 d. sostinės „Menų spaustuvėje“ žiūrovų laukia – spektaklio ,,Bekūniai”(N18) premjera (spektaklis Kaune bus rodomas balandžio 24 d....
KTU absolventės praktika Argentinoje: nuo lietuvių kalbos pamokų iki žemaitiškų blynų
Lietuvių kalbos mokiusi Argentinoje KTU absolventė Viktorija Kavaliauskaitė teigia, kad vykstant praktikos atlikti į kitą šalį, reikia mokėti jos...
Kuo gyva „Romuva“, arba pliusinė kino temperatūra Kaune (interviu)
Kol praeiviai jau ne pirmą sezoną dirsčioja į pastoliais apkarstytą istorinį kino teatro pastatą Laisvės alėjoje (ir net jo...
Klubas „Saltus Gladiī“: „Mes nesame teatras“
„Saltus Gladiī“ reiškia „šokantis kalavijas“. Šio klubo įkūrėjai Rasa ir Deividas Kasperai atstovauja abiem pavadinimo dalims. Žinoma, tai nereiškia,...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia