Alba Folgado: „Menas – atsakas į mus supančią visuomenę“

Ispanų kilmės nepriklausoma kuratorė Alba Folgado netrukus Kaune pristatys parodą „Aštri stiklo briauna“. Tarptautinio stiklo meno festivalio „Vitrum 2020 Pulsas“ ko-kuratorė kviečia pastebėti (ne)skaidrumą ne tik medžiagiškume, bet ir visuomenės procesuose. Savo darbuose ji  tyrinėja vaizdinius pasakojimus apie sunkumus mieste ir performatyvių praktikų socialinę svarbą. Albos Folgado kuruojamoje parodoje „Aštri stiklo briauna“  bus pristatyti šeši autoriai iš Lietuvos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Švedijos, savo kūriniuose per asmenines patirtis skaidrumą ir atsparumą sujungdami šiuolaikiniame mene. Festivalis pristato pokalbį su kuratore.

Alba Folgado Nuotrauka: Martim Ramos

Kas jus atvėdė į kuratorystės lauką? Kodėl sudomino ši sritis?

Esu įgijusi išsilavinimą dailės srityje, bet niekada savęs nemačiau kaip menininkės. Dirbdama skirtingose meno erdvėse, kartais valdomose pačių menininkų, labai susidomėjau tarpininkavimo vaidmeniu. Norėjau tęsti darbą su menininkais, nors ir nebuvau viena iš jų. Taigi troškau padėti menininkams įgyvendinti jų sumanymus organizuojant, nukreipiat juos link kai kurių idėjų ar kitaip. Taip susidomėjau kuratoryste ir toliau siekiau išsilavinimo – Jungtinėje Karalystėje Karališkajame Koledže (Royal College of Art) įgijau Šiuolaikinio meno kuratorystės magistro laipsnį.

Kaip apibūdintumėte šiuolaikinį meną šiandien? Kas jus domina labiausiai?

Manau, kad vienas stipriausių dalykų kalbant apie šiuolaikinį meną ir, tiesą sakant, apie meną bendrąją prasme, yra tai, jog jis visais laikais pasitelkiamas bet kuriai temai atskleisti, skirtas įvairioms socialinėms situacijoms įvardinti. Kompromituojantis arba ne. Menas padeda užmegzti ryšį su skirtingomis aplink mus gyvuojančiomis realybėmis. Tai puiki priemonė pažinti įvairias kovas, ypač urbanistinėje erdvėje. 

Man įdomiausia tai, kad menininkai kurdami apjungia įvairias sritis, todėl galime kalbėti ne tik apie meną, bet ir apie realų gyvenimą. Kurdami jie taip pat taiko skirtingas technikas – kaip stiklą, kurio daug matysite „Vitrum“ festivalyje, ar mokslinius tyrimus, kurie materializuojami labai įvairiais pavidalais. Per meną randu atsakymus į visuomeninius klausimus, sužadintus mano smalsumo.

Kaip atrodė menininkų atrankos į „Vitrum 2020: Pulsas“ parodą „Aštri stiklo briauna“ procesas? Kodėl pasirinkote būtent šiuos autorius?

Pradėdama ruošti parodą festivaliui „Vitrum 2020 Pulsas“, pajutau, kad būtų smagu tyrinėti stiklo, kaip medžiagos, koncepciją. Taip pat ieškojau būdų kaip stiklą susieti ne tik su objektu. Kadangi stiklo medžiaga naudojama nuo seniausių istorinių laikų, atrandu skirtingas stiklo savybes ir būdus, kuriais jis buvo konceptualizuojamas įvairiais laikotarpiais. Skirtinguose diskursuose ir skirtingose vietose ši medžiaga buvo ir tebėra naudojama ir kaip metafora. Pradėjau mąstyti: „Kokius menininkus, dirbančius su stiklu, pažįstu?“. Bet tada pagalvojau, kad kūriniai galėtų būti susiję su stiklo idėjomis – nesvarbu, ar tai materializuota meno kūrinyje. Taigi, vienos idėjos materealizavosi, kitos – ne. Kaip susijungia skirtingomis technikomis įgyvendintų kūrinių bruožai galėsite pamatyti parodoje „Aštri stiklo briauna“. 

Fragmentas iš parodos „Aštri stiklo briauna“, menininko Mourad Kouri darbo fragmentas

Fragmentas iš parodos „Aštri stiklo briauna“, menininkės Eglės Budvytytės darbas „Besikratantys vaikai“

Man taip pat buvo labai įdomu apmąstyti (ne)skaidrumą, kuris taip dažnai pasireiškia mūsų visuomenėje. Bandžiau iškelti (ne)skaidrumą kaip problemą ir sužinoti, kaip susijungia menininkų idėjos, perteiktos kūriniuose. Pavyzdžiui, pasipriešinimo tema – labiausiai susijusi su visuomene. Diskriminacija, gyvenant svetimoje kultūroje, taip pat svarbi tema. Dauguma menininkų yra linkę aptarti aktualias problemas pasakodami asmenines istorijas. Menininkai tai daro savais būdais, tačiau stebintys parodą, galės atrasti bendrumus – rasti įvairių sąsajos taškų tarp meno kūrinių ir įvairių socialinių situacijų, skirtingų tikrovių, kurias menininkai vaizduoja. Pastebėjus aktualias temas ir su jomis susitapatinus aplanko kitoks jausmas. Kai asmeniškai identifikuoji problemą – tai visiškai kitas lygis – ją pajauti, o ne perskaitai ar išgirsti apie ją iš šalies arba sužinai apie iš žinių.

Kokia jūsų, kaip kuratorės, nuomonė apie (ne)skaidrumą?

Pirmas dalykas, kurį pagalvojau apie (ne)skaidrumą, buvo susijęs su vyriausybėmis, politika, slepiama tam tikra informacija ir kaip ne viskas buvo ir yra aišku. Bet tokia sąsaja – tik viena šio žodžio reikšmės pusė. Menininkė Patricia Kaersenhout, kurios kūryba labai žaviuosi, paaiškina, kad skaidrumas yra būtinas kovojant. Yra daugybė teisių, kurias vyriausybės atsisako suteikti, jeigu žmonėms nepavyktų susitelkti ties skaidrumu, jie negalėtų toliau dėl jų kovoti, todėl skaidrumas yra labai svarbus. Tai susiję ir su neprivilegijuotomis visuomenės grupėmis. Tarp skaidrumo ir neskaidrumo yra dvilypumas, yra ir daugiau skirtingų sąvokų, kurios man pasirodė labai įdomios.

Ar menas ir kasdienis gyvenimas dera tarpusavyje? Kaip jie gali papildyti viena kitą?

Pastaruoju metu daug apie tai galvoju. Nemanau, kad menas pats savaime turi galios sukelti pokyčius visuomenėje. Ir darytume didelį spaudimą pačiam menui, jei kažko panašaus iš jo tikėtumėmės. Tačiau menas įvairiais būdais išryškina problemas ir neabejotinai beda pirštu į tai, kas vyksta. Vienas iš svarbiausių menininko gebėjimų – nematomų dalykų pavertimas matomais. Manau, kad menininkų tikslas neturėtų būti sukurti konkrečius pokyčius, tačiau menu bei kūryba sudominti ir įtraukti kitus, kad problemos taptų matomos. Menas yra atsakas į mus supančią visuomenę, tačiau jis nebūtinai turi sukelti revoliucijas.

Papasakokite daugiau apie savo susidomėjimą stiklo menu. Kaip jūs matote stiklo ir šiuolaikinio meno derinį festivalyje?

Išties, mane labai traukia tokio tipo technikos, nors pati jų nevaldau. Svarbu vertinti kiekvieną meno kūrinį ir tai, kas už jo slypi. Taip pat kūriniuose vertinti rankų darbą, kuris užima daug menininko laiko, ypač kūryboje naudojant tokią archajišką medžiagą, kaip stiklas. Kita vertus, susiduriu su daugybe įvairių  šiuolaikinių meno kūrinių, sukurtų iš daugybės skirtingų medžiagų, kai puikiai derinamas rankų darbas ir koncepcijos kūrimas. Manau, kad medžiagiškumas ir koncepcija kūrinyje – labai gražus derinys ir stengiuosi tam skirti daug dėmesio.

Fragmentas iš parodos „Aštri stiklo briauna“, menininkės Claudia Pages darbo fragmentas

Koks buvo didžiausias iššūkis dirbant prie „Vitrum 2020“?

Deja, jie susiję su Koronavirusu. (juokiasi) Kiekvienas kūrinys yra svarbus. Įdėjome labai daug darbo, kad galėtume juos visus parodyti ir tikimės, kad viskas įvyks. Tačiau nuo pirminės vizijos festivalis skirsis tuo, kad ne visi parodose dalyvaujantys menininkai galės atvykti. Dalis jaudulio dalyvaujant tarptautiniame festivalyje – galimybė su visais užmegzti gyvą kontaktą, jo metu perteikti, aptarti, ką sumanėme kurdami projektą.

Kaip įsivaizduojate Kauną ir visą Lietuvą? Ką trokštate pamatyti?

Sakyčiau, kad mano tikslas – atrasti daug daugiau dalykų apie šį miestą ir visą šalį, nei žinau šiuo metu. Taip pat nekantrauju aplankyti ir antrąją „Vitrum“ festivalio parodą „Skaidri erdvė“, bei kitus renginius Kaune – ne tik kaip kuratorė, bet ir kaip paprasta lankytoja. Smalsu visa, kas vyksta.

Ko galėtumėte palinkėti parodos lankytojams?

Linkiu į parodas ateiti atvira širdimi, be išankstinių nusistatymų. Tai leis pasinerti į meno kūrinius. O toliau viskas vyks savaime. 

Festivalis „Vitrum 2020 Pulsas” vyks spalio 7 – gruodžio 13 dienomis Kaune.
Paroda „Aštri stiklo briauna“, kuruojama Albos Folgado, veiks galerijoje „Meno parkas“ spalio 7 – lapkričio 8 dienomis. 

Paroda „Skaidri erdvė“ spalio 9 – gruodžio 13 dienomis veiks Kauno rajono muziejuje. 

Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Kauno miesto savivaldybės. 

Platesnė informacija: www.vitrumfestival.com 

Kauno ateities paieškos su Rolandu Maskoliūnu (interviu)
Spalio 23 d. Kauno dizaino įvykio kontekste vyks kūrybinės dirbtuvės, kviesiančios įvairių sričių ir profesijų vizionierius kurti Kauno ateities...
Claudia Janke: „Nekantravau pradėti darbą Šilainiuose –  norėjau geriau pažinti tiek bendruomenes, tiek pačią vietovę“
Spalio 14 – 30 d. Šilainių mikrorajono kiemuose tarp Kuršių, Jotvingių ir Šarkuvos gatvių vyks menininkės Claudia Janke (JK...
Aktorius Dovydas Pabarčius – apie pradžią Estijos teatre ir profesinę kelionę gimtinėje 
Prieš porą metų prie Nacionalinio Kauno dramos teatro trupės prisijungęs aktorius Dovydas Pabarčius turi sukaupęs nemažą Estijos teatro ir...
Tarptautinis Kauno kino festivalis „Videogramos“. Požeminė ekonomika ir kiti videoryšiai
Šių metų Tarptautinis Kauno kino festivalis „Videogramos“ (rugsėjo 17–27 d.)  plečiasi ir dėmesį skiria įvairiems formatams: filmams, šiuolaikiniam videomenui,...
Kauno ateities paieškos su Rolandu Maskoliūnu (interviu)
Spalio 23 d. Kauno dizaino įvykio kontekste vyks kūrybinės dirbtuvės, kviesiančios įvairių sričių ir profesijų vizionierius kurti Kauno ateities...
Claudia Janke: „Nekantravau pradėti darbą Šilainiuose –  norėjau geriau pažinti tiek bendruomenes, tiek pačią vietovę“
Spalio 14 – 30 d. Šilainių mikrorajono kiemuose tarp Kuršių, Jotvingių ir Šarkuvos gatvių vyks menininkės Claudia Janke (JK...
Aktorius Dovydas Pabarčius – apie pradžią Estijos teatre ir profesinę kelionę gimtinėje 
Prieš porą metų prie Nacionalinio Kauno dramos teatro trupės prisijungęs aktorius Dovydas Pabarčius turi sukaupęs nemažą Estijos teatro ir...
Tarptautinis Kauno kino festivalis „Videogramos“. Požeminė ekonomika ir kiti videoryšiai
Šių metų Tarptautinis Kauno kino festivalis „Videogramos“ (rugsėjo 17–27 d.)  plečiasi ir dėmesį skiria įvairiems formatams: filmams, šiuolaikiniam videomenui,...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia