Adaptyvi kapsulė. Restoranas dviem ar nauja biurų tendencija? (interviu)

Gegužės mėnesio žurnalo numeriui, kai dėl visuotinės pandemijos pasaulis buvo spustelėjęs pauzės mygtuką, kalbinau išskirtinai filosofinių knygų leidyklos „Jonas ir Jokūbas“ vadovą Tomą Šinkūną. Dalindamasis mintimis apie tuometinius apribojimus, pašnekovas tąkart pastebėjo, kad šiandienos apsišvietusi visuomenė geba sąmoningai suvokti viruso sklidimo principą ir atsakingai į tai reaguoti. Šio pokalbio prisiminimai mane aplankė vos išgirdus apie Kauno dizaino įvykio kontekste Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Dizainas laimei“ inicijuojamas kūrybines dirbtuves, kurių metu dalyviai generuos idėjas dizaino objektui adaptyviai kapsulei. Plačiau apie projektą ir dirbtuvių, kurios vyks spalio 27–30 d.  planus pasikalbėjome su dizaino programos kuratore Jūrate Tutlyte. O atviras kvietimas į dirbtuves jau paskelbtas – registruotis galima iki spalio 25 d. paspaudus šią nuorodą.

J. Tutlytė. Asmeninio archyvo nuotr.

Papasakokite apie adaptyvių kapsulių projektą.

Tai pandeminės situacijos padiktuotas ir inspiruotas projektas. Susidūrėme su beprecedente situacija, kuri smarkiai palietė kasdienį mūsų gyvenimą ir tarpusavio santykius. Šiandien nuolat girdime apie socialinę distanciją kaip panacėją viruso plitimo prevencijai – visgi akivaizdu, kad iš esmės visuomet omenyje turime fizinį atstumą tarp žmonių. Tai vienintelė sąlyga saugiai dirbti, komunikuoti ir organizuoti renginius. Ilgainiui kilo klausimų: kaip išlaikyti saugią distanciją viešosiose erdvėse lauko sąlygomis ar kaip išgyventi emocinės ir tikros socialinės distancijos krizes, kurios yra stiprus šalutinis virusinės pandemijos poveikis visuomenei. 

Žinoma, šiandien vis dar galime džiaugtis saulės šiluma, tačiau netrukus, užklupus nemaloniems rudens vėjams, ir vėl būsime izoliuoti bei įvaryti į savo celes. Tai ką galime padaryti? Taip ilgainiui ir kilo mintis sukurti objektą, kuris būtų tarsi adaptyvi kapsulė išmani ir veikianti lyg žmogaus antroji oda, turinti gerą vėdinimo ir šildymo sistemą, skaidri ir leidžianti žmonėms nepalankiomis oro sąlygomis mėgautis renginiais po atviru dangumi. Įkvėpimas kilo bendradarbiaujant su UNESCO dizaino miestais šių metų liepą surengėme virtualų gerųjų praktikų ir pavyzdžių pasidalijimą, reaguodami į susiklosčiusią situaciją. Uždegančios patirtys.

Adaptyvi kapsulė kas tai?

Įsivaizduokite, už lango – šaltasis metų sezonas, kai leisti laiko lauke dažniausiai visai nesinori, tačiau atsiranda alternatyva, kuri, pasitelkus nesudėtingas mažosios architektūros formas,, leidžia mėgautis bendryste lauke. Tai galėtų būti pačios netikėčiausios formos – lengvai surenkamos, transportuojamos ir, reikalui esant, jungiamos į nesibaigiančią grandinę. Pavyzdžiui, kapsulių miestelį.

Galbūt skamba kiek utopiškai, tačiau esu linkusi tikėti, kad verta leistis į šią eksperimentinę kelionę, kuri gali būti naudinga visuomenei ne tik pandemijos metu, bet ir kiek vėliau, kai tam tikros elgesio formos taps normomis. Retkarčiais atrodo, kad esame linkę ignoruoti faktą, jog pasaulis keičiasi ir galimai niekuomet negrįš į senas vėžes, tačiau kiekvienas iš mūsų gali dalyvauti šiame pokytyje ir jį kurti.

Manau, kad pamažu turime išmokti prisitaikyti prie esamos situacijos.

Visiškai su tuo sutinku. Nors, tiesą sakant, turiu pastebėti, kad artimoje aplinkoje ir tarp kūrėjų matome nemažai skeptiško požiūrio šiuo klausimu. Daugelis vis dar tikisi, kad viskas bus taip, kaip ir buvo, tad nieko specialaus šiuo klausimu ir nereikia daryti. Žmonės, atvirai kalbant, yra kiek pavargę nuo pandeminės temos, bet, mano akimis, ieškoma bendro sprendimo. Kiekviena krizė atneša galimybių, tačiau ypač svarbu gebėti jas laiku atpažinti ir imtis iniciatyvos. Leidžiu sau galvoti, kad ši mintis gana reali ir turi šansą būti įgyvendinama, prototipuojama, o galbūt net ir tiražuojama. Norisi aktyvuotis ne tik funkcinio, bet ir gero, tvaraus dizaino sprendimo generavimui.

Kokių sričių atstovai galės įsilieti į kūrybinių dirbtuvių veiklas?

Šiuo metu į projektą esame įtraukę keturias skirtingas mokslo įstaigas: Vilniaus dailės akademiją, Vytauto Didžiojo universitetą, Kauno technologijos universitetą ir Kauno kolegiją. Dirbtuves ir kuruos keturi mentoriai iš šių aukštųjų mokyklų. Visi norintys dalyvauti dirbtuvėse turės galimybę pasirinkti mentorių, su kuriuo norės dirbti, arba suformuoti savarankišką nepriklausomą komandą. Dirbtuvių metu įtrauksime skirtingų specialistų, kurie dalinsis savo patirtimi: nuo inžinierių iki biomedikų. Tarpdiscipliniškumas ir holistinis požiūris šiame projekte yra ypač svarbus, tad tikimės sulaukti architektų, dizainerių, inžinierių, technologų ir kitų mokslo bei kūrybos atstovų dėmesio.

Kaip įsivaizduojate kūrybinių dirbtuvių procesą?

Tikimės, kad mentorius dalyviams bus tas žmogus, kuris lydės grupę viso kūrybinio proceso metu. Dirbtuvių metu bus įgyvendinama pirmoji, idėjinė, šio projekto fazė – generuosime idėjas, tuomet išrinksime pačią geriausią, kurią ilgainiui, pagal galimybes, mėginsime realizuoti kurdami prototipus, testuodami ir gamindami patį produktą. Žinoma, šiandien sunku prognozuoti, kokių idėjų sulauksime ir į ką transformuosis ši adaptyvios kapsulės idėja, tačiau tikimės, kad sprendimai pranoks mūsų visų lūkesčius. Tuo kūrybinių idėjų varžytuvės ir yra įdomios bei intriguojančios. Raginu nepamiršti, kad pirmojo Kauno dizaino įvykio geriausių idėjų projektai bus pristatyti spalio 30-ąją.

Kodėl tai turėtų būti svarbu kauniečiams?

Nemanau, kad tai turėtų būti svarbu tik kauniečiams – adaptyvios kapsulės mintis kilo kaip universalus sprendimas, kuris galėtų būti panaudotas labai plačiai tiek Kaune, tiek visoje Lietuvoje ar net užsienyje. 

Mokslininkai signalizuoja, kad šiandien visas pasaulis išgyvena trejopą krizę: COVID-19, ekonominę ir emocinę. Ko gero, tai pati didžiausia šios pandemijos skirtybė, turint omenyje, kad ji palietė visus pasaulio kampelius. Panašu, kad sprendimai gali būti universalizuojami. Žinoma, visuomet yra kultūrinių konkrečios vietos padiktuotų skirtumų, tačiau net neabejoju, kad galimybė padidinti fizinį atstumą, drauge sumažinant socialinį atstumą ir užtikrinant galimybę socialinei interakcijai – universali siekiamybė.

Štai pora pavyzdžių iš pasaulio. Naujajame Delyje (Indija) veikianti kompanija „Architecture Discipline“ sukūrė postpandeminę „solo“ transporto priemonę, saugesnę už viešąjį transportą. „Architecture Discipline“ archyvo nuotr.

KaIre (Egiptas) gyvenantis architektas ir dizaineris Mohamed Radwan 2020 m. vasarą pristatė saugių, mobilių, modulinių darbo vietų koncepciją „Q.workntine“. Mohamed Radwan archyvo nuotr.

Daugiau informacijos apie adaptyvios kapsulės kūrybines dirbtuves ieškokite čia: www.laskaunas.lt

Monika Balčiauskaitė

Interviu publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2020 m. spalio numeryje „Projekcijos“. Numerį perversti galite čia.

 

Muziejai kviečia lankytojus virtualiems pasivaikščiojimams
Dėl karantino kultūros įstaigoms užvėrus duris, Lietuvos muziejai siūlo ekspozicijas aplankyti virtualiai. Neišėjęs iš namų šiandien gali nemokamai susipažinti...
„LOKALI: Made in Akademija“: gimusi iš alkio kultūrai
Lapkričio 26 d. Kauno rajono Akademijos miestelyje duris atvers ilgai laukta  šio miestelio bendruomenės savomis rankomis įkurta parduotuvė „LOKALI:...
Naujas Kauno bienalės įvaizdis: simboliu žymės šiuolaikinio meno patirtis (interviu)
„Kauno bienalė“, daugiau kaip du dešimtmečius Kaune organizuojanti vieną didžiausių šiuolaikinio meno festivalių šalyje, keičia savo vizualinį identitetą. Prasidėjusi...
Lietuvos švietimo istorijos muziejuje laukia paroda apie knygas mažiesiems
Lietuvos švietimo istorijos muziejus (Vytauto pr. 52, Kaunas) parengė parodą „Knygelė nekaltoji arba visu greičiu pirmyn į šviesųjį rytojų“....
Muziejai kviečia lankytojus virtualiems pasivaikščiojimams
Dėl karantino kultūros įstaigoms užvėrus duris, Lietuvos muziejai siūlo ekspozicijas aplankyti virtualiai. Neišėjęs iš namų šiandien gali nemokamai susipažinti...
„LOKALI: Made in Akademija“: gimusi iš alkio kultūrai
Lapkričio 26 d. Kauno rajono Akademijos miestelyje duris atvers ilgai laukta  šio miestelio bendruomenės savomis rankomis įkurta parduotuvė „LOKALI:...
Naujas Kauno bienalės įvaizdis: simboliu žymės šiuolaikinio meno patirtis (interviu)
„Kauno bienalė“, daugiau kaip du dešimtmečius Kaune organizuojanti vieną didžiausių šiuolaikinio meno festivalių šalyje, keičia savo vizualinį identitetą. Prasidėjusi...
Lietuvos švietimo istorijos muziejuje laukia paroda apie knygas mažiesiems
Lietuvos švietimo istorijos muziejus (Vytauto pr. 52, Kaunas) parengė parodą „Knygelė nekaltoji arba visu greičiu pirmyn į šviesųjį rytojų“....
Patys skaitomiausi
Muziejaus trečiadienis: „Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“
Gegužės mėnesio žurnalo numeriui, kai dėl visuotinės pandemijos pasaulis buvo spustelėjęs pauzės mygtuką, kalbinau išskirtinai filosofinių knygų leidyklos „Jonas ir Jokūbas“ vadovą Tomą Šinkūną. Dalindamasis mintimis apie tuometinius apribojimus, pašnekovas tąkart pastebėjo, kad šiandienos apsišvietusi visuomenė geba sąmoningai suvokti...
Daugiau
Globoja
Leidžia