Kine – A. Tarkovskio „Soliaris“ su D. Banioniu

Prieš metus „Pamatyk kine“ žiūrovai sausakimšose „Forum Cinemas“ kino salėse leidosi į ekskursiją po mįslingąją Zoną su Andrejaus Tarkovskio „Stalkeriu“. Išskirtinių seansų serijos organizatoriai tęsia žiūrovų pažintį su ypač įdomaus ir reikšmingo režisieriaus kūryba, gruodžio 3 d., antradienį, kviesdami į vienintelius „Soliario“ seansus Vilniuje ir Kaune.

Stanisławas Lemas laikomas skaitomiausiu ne anglakalbės mokslinės fantastikos rašytoju – jo „Soliaris“ išverstas į 41-ą pasaulio kalbą, tačiau verta pabrėžti, kad Andrejaus Tarkovskio „Soliaris“ nėra S. Lemo kūrinio ekranizacija, o tik jo motyvais sukurta filosofinė alegorija. Režisieriui labiau rūpėjo ne pats kosmosas, o galimybė iš ten pažvelgti į Žemę, todėl nesutarimai su knygos autoriumi tapo neišvengiami. „Aš pasakiau Tarkovskiui, kad jis nufilmavo visai ne „Soliarį“ , o „Nusikaltimą ir bausmę“, – piktinosi S. Lemas.

Šis filmas Lietuvos kino istorijai svarbus tuo, kad pagrindinį vaidmenį jame atliko Donatas Banionis – vienintelis lietuvis, kuriam pasisekė dirbti su legendiniu režisieriumi. D. Banionis yra prisipažinęs, kad taip ir nesuprato, kodėl režisierius jį pakvietė filmuotis „Soliaryje“. Nors jis buvo pakviestas į mėnesį trukusią atranką, aktorius neturėjo jokių konkurentų, tad psichologo Kriso Kelvino vaidmuo atiteko jam.

D. Banionis apie A. Tarkovskį žinojo nedaug, bet buvo matęs du jo filmus: savo neįprastumu lietuvį sukrėtusią „Ivano vaikystę“ ir tuo metu naujausią A. Tarkovskio filmą – Sovietų Sąjungoje uždraustą „Andrejų Rubliovą“. Tais laikais kino studija reikalaudavo, kad aktorius pateiktų teatro vadovo pasirašytą leidimą jam filmuotis, todėl D. Banionis paprašė antrojo režisieriaus Igorio Petrovo atvežti juostos „Andrejus Rubliovas“ kopiją į Panevėžį, kad galėtų surengti slaptą peržiūrą Juozui Miltiniui. Pamatęs filmą Panevėžio teatro vadovas sutiko pasirašyti leidimą, kuriuo pagrindu D. Banionis galėtų išvykti filmuotis pas A. Tarkovskį.

D. Banionis savo memuaruose rašė: „Prisipažinsiu, man buvo labai sunku ir net jaučiausi nusivylęs. Kaip man vaidinti? Andrejus sako: „Stovėk čia, žiūrėk į šitą tašką, suskaičiuok iki trijų ir tada pasuk galvą.“ Pasukti irgi reikėjo būtent taip, o ne kitaip. Kažkiek sekundžių būdavo reikalaujama eiti, paskui pasisukti, ir tam posūkiui taip pat būdavo skirta kažkiek sekundžių. Paskui dar kažkiek sekundžių reikėdavo tylėti.“ Aktorius prisipažino, kad mintyse tekdavo nuolat skaičiuoti, o A. Tarkovskis dažnai priekaištaudavo, kad jis skaičiuoja tai per greitai, tai per lėtai. D. Banionis iš pradžių piktinosi, jog ne vaidina, o pozuoja, tik pamatęs rezultatą ekrane įvertino genialaus režisieriaus nurodymų tikslumą.

Nedaugelis žino, kad D. Banionio sūnus, tuomet trylikametis paauglys R. Banionis taip pat filmavosi „Soliaryje“. Jis įkūnijo savo tėvo Donato Banionio herojų Krisą Kelviną vaikystėje. Juostoje galima pamatyti kelių sekundžių epizodą, kuriame šmėsteli R. Banionio veidas.

Daug sunkiau sekėsi ieškoti aktorės psichologo žmonos Hari vaidmeniui. A. Tarkovskis išbandė kone visas rusų aktores, tačiau nė vienos nepatvirtino. Tarp pretendenčių buvo net Ingmaro Bergmano mūza – švedų aktorė Bibi Andersson, tačiau biurokratinės kliūtys sutrukdė susitarti dėl jos filmavimosi juostoje. Galų gale, vaidmuo atiteko pradedančiai devyniolikos metų aktorei Natalijai Bondarčiuk, kuri ir pasiūlė režisieriui perskaityti S. Lemo romaną.

Išskirtinių filmų seansų serija „Pamatyk kine“ siekiama dideliame kino ekrane parodyti daugelio pamėgtas juostas. Specialiuose seansuose žiūrovai turėjo galimybę išvysti M. Curtizo „Kasablanką“, S. Lumeto „12 įtūžusių vyrų“, F. Capros „Nuostabų gyvenimą“, W. Wylerio „Kaip pavogti milijoną, A. Hitchcocko „Psichopatą“ ir „Langą į kiemą“, F. F. Coppolos „Šių dienų apokalipsę“, S. Leone „Gerą, blogą ir bjaurų“, S. Kubricko „Metalinį apvalkalą“, „Prisukamą apelsiną“ ir „Švytėjimą“, A. Tarkovskio „Stalkerį“, brolių Coenų „Didįjį Lebovskį“, Q. Tarantino „Bulvarinį skaitalą“ ir „Nužudyti Bilą 1-2“, S. Spielbergo „Šindlerio sąrašą“, J. G. Avildseno „Rokį“, D. Fincherio „Kovos klubą“, W. Friedkino „Egzorcistą“, J. Demme „Avinėlių tylėjimą“ ir R. Scotto „Svetimą“. Seansus organizuoja kino naujienų portalas KINFO.LT.

KINFO.LT inf.

Maršrutas spalio 23–25 dienoms
PENKTADIENIS, 10 23 V. Sventicko knygos „Ką žino upė“ pristatymas, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Literatūros...
Tarptautinis Kauno dizaino įvykis – idėjų varžytuvės, dirbtuvės ir parodos
Ką galvojame išgirdę žodį „dizainas“? Apie aukštosios mados kolekcijas, spalvas, formas ar interjerą? Jis gali nepalyginamai daugiau – pasitelkdamos...
Filme „Ursus fabriko simfonija“ – žlugusios Lenkijos gamyklos darbininkų istorija
Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ rudens vakarais toliau kviečia...
Urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ kviečia į viešą aptarimą
Spalio antroje pusėje kūrybinių dirbtuvių „Naujamiesčio kodas“ dalyviai — architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, sociologai ir menininkai — pradėjo intensyvius...
Maršrutas spalio 23–25 dienoms
PENKTADIENIS, 10 23 V. Sventicko knygos „Ką žino upė“ pristatymas, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Literatūros...
Tarptautinis Kauno dizaino įvykis – idėjų varžytuvės, dirbtuvės ir parodos
Ką galvojame išgirdę žodį „dizainas“? Apie aukštosios mados kolekcijas, spalvas, formas ar interjerą? Jis gali nepalyginamai daugiau – pasitelkdamos...
Filme „Ursus fabriko simfonija“ – žlugusios Lenkijos gamyklos darbininkų istorija
Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ rudens vakarais toliau kviečia...
Urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ kviečia į viešą aptarimą
Spalio antroje pusėje kūrybinių dirbtuvių „Naujamiesčio kodas“ dalyviai — architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, sociologai ir menininkai — pradėjo intensyvius...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia